Kliūna tik rusakalbės mokyklos

Beveik visi vieningai pasisakė, kad reikia, tačiau kai kurie pastebėjo, kad negalima išskirti vienos kalbos, nes kaip tada Europos Tarybai pasiaiškintume, kodėl mums nekliūna, pavyzdžiui, mokyklos lenkų kalba?

Diskusijos iniciatorius, komiteto narys Darius Jakavičius sakė, kad idėja ją surengti kilo sužinojus, jog Latvija 2018 m., o Estija - 2023 m. pradėjo švietimo reformą dėl mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba.

Šių šalių reformos apima kelių metų laikotarpį, kuris reikalingas rusakalbių mokykloms pereiti prie mokymo valstybine kalba, paliekant teisę tik mokytis gimtosios kalbos.

Ir politinė priežastis

Sostinės savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas akcentavo, kad miestas siekia, jog kuo daugiau vaikų ugdytųsi lietuvių kalba.

„Nemokydami lietuviškai mes ribojame vaikų galimybes gauti norimą išsilavinimą, gauti konkurencingą darbą, plėtoti savo socialinį ratą, pilnai save realizuoti, jaustis visaverčiais valstybės piliečiais. Ne pagrindinis argumentas, bet negalime ignoruoti geopolitinių grėsmių konteksto, priešiško kultūrinio ir informacinio lauko", - kalbėjo V.Vaitiekūnas, anot kurio, rusiškai besimokantys priešiškai propagandai lengviau pasiduoda, ypač ankstyvajame amžiuje. Jis pabrėžė, kad besimokančių rusų kalba brandos egzaminų vidurkiai yra gerokai mažesni nei besimokančių lietuviškai.

Kalti politikai

Savo ruožtu Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius sako, kad dėl esamos situacijos kalti teisės aktus priiminėjantys šalies politikai.

„Aš turiu šių metų ministerijos patvirtintą ugdymo planą, kuriame numatyta, kad tautinių mažumų mokyklose, pirmoje klasėje lietuvių kalbai yra skiriamos penkios pamokos, antroje - keturios, trečioje - penkios ir ketvirtoje - penkios.

Tuo metu lietuviškose mokyklose atitinkamai aštuonios, septynios, septynios ir septynios. Tai mes iš karto patys, rengdami teisinius aktus, tokio tipo mokykloms užprogramuojame milžinišką skirtumą, kuris po ketverių metų buvimo mokykloje padaro nemažą atskirtį tarp tokių mokyklų vaikų", - akcentavo jis.

E.Griškevičiaus teigimu, siekiant sumažinti atskirtį tarp lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų, reikėtų bent jau pradiniame ugdymo etape suvienodinti pamokų lietuvių kalba skaičių visų tipų mokyklose.

Gerieji pavyzdžiai

Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas akcentavo, kad ir rusakalbiai, jei yra suinteresuoti mokytis lietuvių kalbos, gali pasiekti labai daug. Jis pateikė kelis geruosius pavyzdžius rajone. Tiesa, kalbėjo tik apie ukrainiečius, kurių rajono mokyklose yra per 40, nors piko metu buvo apie 200.

Dvi sesės atvyko į 9 klasę visiškai nemokėdamos lietuviškai, ją per 4 metus kuo puikiausiai pramoko, išlaikė lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, o kitus - dar geriau nei daugelis moksleivių. Viena jų dabar Kaune studijuoja mediciną.

Pirmokas ukrainietis irgi visiškai nemokėjo lietuviškai, o 4 klasėje rajono skaitovų konkurse, kur be jo dalyvavo vien lietuviai, savo amžiaus grupėje iškovojo II vietą.

Trys scenarijai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Liutauras Kazlavickas tvirtino, kad dabartinė politika rusakalbius stumia į socialinę atskirtį. Pasak jo, yra trys galimi scenarijai, kaip pagerinti situaciją. Nuosaikiausias - didinti pamokų, kuriose dėstoma lietuviškai, skaičių, antras - tik kai kurias pamokas vesti rusiškai, kad vaikai išsaugotų savo kalbinį identitetą. Tačiau, seimūno teigimu, geriausia būtų rusiškai mokyklas palaipsniui transformuoti į lietuviškas, paliekant galimybę rusiškai mokytis savaitgalinėse mokyklose.

Kodėl tik rusų?

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė priminė, kad dvi kadencijas dirbo ir Europos Tarybos Tautinių mažumų komitete. Ji akcentavo, kad pagal Tautinių mažumų konvenciją šalys neprivalo turėtų tautinių mažumų mokyklų - užtenka, kad vaikai būtų mokami savos kalbos, didžiojoje valstybių dalyje vedamos tik tautinės mažumos kalbos pamokos, kiti dalykai dėstomi valstybine kalba.

„Be to, neįsivaizduoju, kodėl kalbame tik apie rusų kalbą. Kaip mes Europos Tarybai paaiškinsime, kodėl kalbame ne apie visas tautinių mažumų mokyklas?" - retoriškai klausė E.Žiobienė.

Vyksta nurusinimas?

Į diskusiją įsiprašė ir 4 vaikų, besimokančių Naujosios Vilnios rusiškose ugdymo įstaigose, tėvas Aleksandr Visnap. Pasak jo, nuo pat mažumės vykdomas nurusinimas. Pavyzdžiui, darželyje, kurį ką tik baigė jo dukra, uždrausta steigti naujas rusakalbių grupes.

„Tada tuoj ir rusiškų pirmų klasių nebeliks", - apgailestavo A.Visnap.

Tačiau D.Jakavičius kontrargumentavo, kad kaip tik norima rusakalbiams padėti. Be to, anot jo, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur rusų yra daug daugiau nei Lietuvoje, jie eina į vokiškas mokyklas, lietuviai daugelyje užsienio valstybių geriausiu atveju turi tik šeštadienines lietuviškas mokyklėles.

Skaičiai

Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas informavo, kad, įskaičiuojant dvikalbes ir trikalbes mokyklas, mokyklų, kur pamokos vedamos rusų kalba, iš viso yra 51.

Daugiausiai rusiškai besimokančiųjų yra Vilniuje (11 183), Klaipėdoje (3 675), Visagine (986) ir Kaune (869). Net 75,87 proc. rusų kalba besimokančių yra Lietuvos piliečiai, 14,76 proc. - Ukrainos, 5,89 - Baltarusijos, 2,07 proc. - Rusijos piliečiai.

Pasak jo, rusų kalba besimokančių moksleivių pasiekimai yra mažesni, tačiau esą skirtumas nedidelis.

Faktai

Dar pernai lapkritį po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau - 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. - iki 8 valandų per savaitę.