Kokios žiemos sulauksim šįkart?

- Žiemos šiltėja, ir šįmet tokia bus?

- Žiemų šiltėjimo tendencija yra labai akivaizdi ir aiški. Klimatas kinta, iš visų metų žiemos šiltėja labiausiai, bet jeigu žiūrėtume į atskirą žiemą, tai nereiškia, kad viena iš 10-ies žiemų negali būti šalta. Gali būti ir visa žiema šalta ar tik kelios savaitės. Tiesa, jau seniai būta šaltos žiemos... Klimato kaita lemia šiltėjančias žiemas.

- Kiek mokslinio pagrindo apie prognozuojamą žiemą turi liaudies spėjimai?

- Tokiais spėjimais nereikėtų remtis. Nei žaliais lapais ant medžių, nei barsukų elgesiu ar panašiai.

- Šiltos žiemos žmonėms gerai, nereikia kasti kiemų, valyti tiek mašinų, rengtis kailinių. O valstybės pasakys, kad dėl klimato kaitos ekonomiškai kenčia.

- Tikrai taip, jei iš žmogiškosios naudos, tai man visai tie dideli šalčiai nepatinka. Lietuva nepatenka į pačių didžiausių klimato kataklizmų zoną. Žinoma, dėl finansinių nuostolių, kuriuos lemia klimato kaita, irgi yra tiesos, nes klimato kaita lemia ne tik temperatūros kilimą, šiltėjančias žiemas, bet ir ekstremalių reiškinių visame pasaulyje didėjimą. Ir jis pasireiškia per nuostolius, per pinigus. Nebūtinai reikia, kad čia, Lietuvoje, būtų kokie reiškiniai. Mes tą galime pajusti per pasaulinius ekonominius ryšius.

- Žmonės pamena savo vaikystę, gilias šaltas žiemas, sniego - iki kelių. Dabar to nebėra. Ar ir toliau žiemos taip sparčiai šiltės? Ko laukti? Gal žiemų visai neliks?

- Žmonių prisiminiai būna labai subjektyvūs, ir tie prisiminiai iš vaikystės būna įspūdingesni. Pastaraisiais metais ir pas mus žiemų buvo tokių, kai iškrito labai daug sniego. Štai Vilniuje labai daug sniego iškrinta, tik tiek, kad jis neišsilaiko.

- Kiek laiko Lietuvoje vykdomi stebėjimai?

- Pačiame Vilniuje turime seniausius meteorologinius stebėjimus, kurie buvo pradėti 1778 metais. Platūs, visos šalies stebėjimai buvo jau nuo praėjusio amžiaus vidurio. Žiemų svyravimai būna. Jeigu būna daug šiltų žiemų, turime suprasti, kad ateis ir šaltesnis laikas. Klimato kaita yra viską sujaukusi, ir nuspėjamumas darosi komplikuotas.

- Mokslinininkai turi teoriją, kad Visata pati „grįžta į save", nepaisant to, kiek teršiama. Ar tai gali būti tiesa?

- Natūralūs pokyčiai yra nuo keliolikos tūkstančių iki šimto tūkstančių metų, jie labai lėti. O dabar vyksta didelė tarša į atmosferą. Sunkiai įsivaizduočiau, kaip Visata galėtų grįžti iki to taško, kad kompensuotų tai, kas yra dirbtinai dideliais kiekiais išmesta.

- Visi kalba tik apie tai, kaip „užsukti" ekonomiką, juk tai susiję ir su didesne tarša.

- Iš principo taip, skatinamas vartojimas. Bet jeigu kalbėtume apie žiedinę ekonomiką, kai daiktai perdirbami ir vėl panaudojami, tada kita kalba. Jei nusipirksite tvaresnius daiktus, tai ir naudosite juos ilgiau. Viskas prasideda nuo vartotojo, kuris formuoja poreikį. Kartais mes kaltiname pramonę, gamybą. O mes patys norime visko daug ir pigiai.

- Ateities kartos gyvens kitaip?

- Tikiu, kad taip, bet žmogus yra toks sutvėrimas, kuris nori gyventi patogiai. Žmonės sąmoningėja, ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos iš tikrųjų neverčia kažko labai atsisakyti.