2 nuotr.Kauno miesto savivaldybės taryba ketina steigti istorinės atminties komisiją, kuri spręstų, kur laikinojoje sostinėje turėtų būti pastatytas paminklas pirmajam atkurtos Lietuvos respublikos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Menininkų, architektų komisija, kurios sudėtis dar nežinoma, taip pat turėtų nuspręsti, kurio skulptoriaus savivaldybei pasiūlytas paminklo projektas bei paminklo pastatymo vieta būtų menine ir urbanistine prasme vertingiausia. Skulptūra A.M.Brazauskui yra Kauno mero Visvaldo Matijošaičio idėja.
Anot Kauno mero V.Matijošaičio, kitąmet sueis 15 metų po prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatytas deramo atminimo ženklas. Todėl, V.Matijošaičio teigimu, pabandys tai padaryti Kaune:
„Kiekvienas kaunietis ir bet kuris lietuvis turi prisiminti valstybės vadovus. Šiandien turbūt retas galėtų išvardinti šalies prezidentus eilės tvarka. Tarpukario prezidentų - Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus skulptūros stovi priešais istorinę Prezidentūrą, bet neturime deramo atminimo ženklo dar 2010 m. mirusiam A.M.Brazauskui. Manau, kad tai yra neteisinga ir turi būti ištaisyta. Kauno hidroelektrinė (pavadinta A.M.Brazausko vardu - aut.past.) stovi tvirtai, bet šį tą dar liko padaryti ir mums."
V.Matijošaitis priminė, jog A.M.Brazauskas, būdamas premjeru, prisidėjo prie Kauno M.K.Čiurlionio tilto bei „Žalgirio" arenos statybų. Taip pat prieš Kaune vykusį Europos krepšinio čempionatą pritarė tuometinių Lietuvos krepšinio federacijos vadovų Vlado Garasto ir Arvydo Sabonio iniciatyvai statyti arenas ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Tačiau ne visi Kauno politikai mero iniciatyvai pritarė. Vieni nepritarė V.Matijošaičio idėjai statyti paminklą istorinės Prezidentūros kiemelyje. Kiti svarstė, jog iš pradžių vertėtų apklausti kauniečius, o gal sukurti Kaune Lietuvos prezidentų alėją ir čia įamžinti visus šalies vadovus. Įskaitant ir būsimus.
Buvo pasiūlymų vietoj skulptūros pavadinti A.M.Brazausko vardu kokį nors Kauno tiltą, nes šis politikas ir pats buvo tiltas tarp praeities ir dabarties. O opozicijos vadovui, konservatoriui Pauliui Lukševičiui atrodė, kad iniciatyva statyti A.M.Brazauskui paminklą suskaldytų visuomenę. Dar prisimenančią protestus per Vėlines (1956 m. lapkritį palaikant Vengrijos revoliuciją - aut. past.) ir Kalantines (1972 m. gegužę) Svarbiau, P.Lukševičiaus teigimu, pagerbti tokias asmenybes, kaip buvusį tarpukario vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą ir saugumo departamento vadovą Augustiną Povilaitį, kurie buvo išduoti sovietams ir sušaudyti.
Buvusi Seimo narė, Kauno savivaldybės tarybos narė Audronė Jankuvienė teigė mananti, jog vertindami A.M.Brazausko vaidmenį atkurtos valstybės istorijoje neišvengsime subjektyvumo:
„Kiekvienas turime skirtingų asmeninių išgyvenimų bei labai skirtingų patirčių. Vieni atsimename sovietmetį, kiti atsimename atkurtos Lietuvos laikus ir, manau, kad subjektyvumas šiuo klausimu yra neišvengiamas. Ir kuris jau atkurtos Lietuvos prezidentas ar šalies vadovas - Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, A.M.Brazauskas, ar Vytautas Landsbergis - būtų verti reprezentuoti šį laikotarpį? Manau, kad ne mums tai vertinti. Tai jau kiti turėtų vertinti iš laiko perspektyvos. Galbūt tai galėtų padaryti jau kita karta.
Bet, kuris iš tų šalies vadovų bebūtų, manau, kad iš jų nė vienam nėra vieta istorinėje Kauno prezidentūroje. Nei dabar, nei kada nors ateityje, nes istorinė Prezidentūra yra tik tarpukario trijų prezidentų - Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus - darbo vieta ir šis klausimas turbūt net nesvarstytinas."
Komentuoja skulptorius Stasys ŽIRGULIS, prezidento K.Griniaus skulptūros Kauno prezidentūros kiemelyje autorius:
Jeigu Kauno taryba nusprendė, tai paminklą A.M.Brazauskui ir pastatys. Aišku, ne istorinės Prezidentūros kiemelyje, nes ten jau yra suformuotas istorinis objektas, istorinė erdvė ir, manau, kad tai yra muziejinė vertybė, kuriai nebereikia jokių perdirbinėjimų ar papildymų. Nes jeigu ten pastatysime A.M.Brazausko skulptūrą, tai tokiu atveju ir visus kitus prezidentus taip pat reikėtų ten pagerbti.
Jeigu miestas nutarė, tai kitą iškilią vietą A.M.Brazausko skulptūrai tikrai ras ir pastatys. Taip pat manau, kad Vilniuje, dabartinės Prezidentūros sode turėtų būti pagerbti visi Lietuvos prezidentai. Nes ten yra pakankamai didelė teritorija, yra puikios galimybės suformuoti tokius plastinius akcentus, sutalpinti visus esamus ir būsimus prezidentus, kad jie nebūtų išskirti kaip vienas geras, kitas blogas ar dar kažkoks kitoks. Tokia mano yra ir pilietinė, ir kaip skulptoriaus pozicija. Piliečio, kuris suvokia, kad negalima diferencijuoti tokių dalykų po vieną. O ten, dabartinės Prezidentūros sode, manyčiau, turėtų būti net Tautos būtinybė įamžinti Lietuvos prezidentus bei nuspręsti, kokia forma tai būtų padaryta. Gal tai būtų tik bareljefai su vardais, datomis, tačiau kultūringas įamžinimas. Gal nereikia kartais tų didžiulių mastelių, nes tos visos figūros jau truputėlį, nors bijau pasakyti, bet jau pabodę. Aš gerai pažinojau A.M.Brazauską, jis buvo gana kuklus žmogus...
O šiaip visus prezidentus reikėtų pagerbti Vilniuje, Prezidentūros sode. Čia jau seniai turėjo būti nutarta ir aš nesuprantu, kodėl Seime niekas apie tai nekalba. Kaip kokie „glušiai", mankurtai kažkokie!
Komentuoja žurnalistas Vilius KAVALIAUSKAS:
Kai maždaug prieš 10 metų parašiau knygą apie A.M.Brazauską ir važiavau jos pristatyti į Kauno apskrities biblioteką mano kompanionu buvo Česlovas Juršėnas. Aš jo paklausiau: „Česlovai, ar pasiėmei atsarginius akinius?"(1992 m. Č.Juršėnui per mitingus buvo sudaužyti dveji akiniai: vieni Vilniuje, kiti Alytuje - red.past.) O kai grįžinėjome atgal, tai grįžinėjome labai lengvai, nes visą bagažinę - 300 knygų - pardavėme per vieną kartą. Tai buvo neįtikėtina.
Koks Kaunas bebūtų, bet pirmiausiai jis yra dalykiškų žmonių miestas, o A.M.Brazauskas buvo, ko gero, paskutinis iš politikų-„gaspadorių" kartos. Aš manau, kad visuomenė per laiko atstumą dar labiau tai išsiryškina. Todėl manęs visiškai „nedyvina", kad paminklas Kaune bus statomas. Nes A.M.Brazauskas kaip politikas, nepasakyčiau, kad buvo kažkoks užsiciklinęs. Jis buvo labai lankstus. Kaip bebūtų keista, net galima sakyti, kad būdamas premjeru elgėsi labai liberaliai, nes rūpinosi Lietuvos ūkiu.
Iš esmės, aš manau, kad Lietuvoje yra du prezidentai, kurie labai artimai susiję su Kauno miestu. Pirmiausiai, žinoma, V.Adamkus, nes tai gimtasis jo miestas, o A.M.Brazauskas čia mokėsi ir pradėjo savo darbinę karjerą. Visi mes turime savo vietą, kuriai atiduodame daugiau širdies.
Sostinei mes visi širdį atiduodame, bet dabar sostinėje yra sudėtinga ką nors daryt, nes sostinė nelabai supranta, kad čia irgi buvo žmonių, kurie dirbo Lietuvai. Neturime tokių sostinės politikų, kurie tai suprastų. Man pačiam Kauno iniciatyva, sakyčiau, galbūt net netikėta, bet daug kas, kas vyksta Kaune, yra netikėta, o per laiko atstumą pasižiūri, kad viskas gerai baigėsi. Ir Europos kultūros sostinę puikiai padarė, ir parodė iniciatyvą dėl tarpukario architektūros įtraukimo į UNESCO paveldą, visa tai sugebėjo parodyti pergalingai. Mūsų „Vytį" irgi priėmė.
Kaunas dabar perėmė vos ne visas sostinės funkcijas. Net kalėjimas Kaune yra nacionalinis!
Tik nerinkčiau vietos prie istorinės Prezidentūros, nes pats A.M.Brazauskas dalyvavo įgyvendinant šio sodelio meninę idėją, todėl nereikia sugriauti jo paties minties.
