1 nuotr.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį pritarė parlamentarės Agnės Širinskienės siūlomiems Statuto pakeitimams, kuriais politikai būtų įpareigoti pasibaigus kadencijai valstybei sugrąžinti telefonus ir kompiuterinę įrangą, įsigytą už mokesčių mokėtojų pinigus.
Jeigu Seimo nariai norėtų įrangą pasilikti sau, jie turėtų šių daiktų likutinę vertę atitinkančią sumą pervesti Seimo kanceliarijai. Tai į Seimą neperrinkti parlamentarai turėtų padaryti per 30 dienų nuo kadencijos pabaigos.
„Klausymų metu mes pasirinkome patį plačiausią variantą, kuris paliks galimybių Seimo nariams. Paliks galimybę ir grąžinti dalį lėšų, pervedant jas į Seimo kanceliariją. Arba jeigu Seimo narys pageidaus, tai išliks galimybė susitarus su Valstybine mokesčių inspekcija, sudaryti turto perdavimo sutartį ir perduoti turtą“, – pakoreguotą projekto variantą komiteto posėdžio metu pristatė A. Širinskienė.
Ši tvarka, pasak parlamentarės, galiotų telefonams, kompiuteriams ir kompiuterinei technikai ir kitam turtui, kuris viršija 500 eurų ribą.
„Būtų grąžinamos lėšos už transporto priemones, žinome, kad kai kurie kolegos vis dar prenumeruoja kartais popierinius, o kartais ir elektroninius laikraščius, tai prenumeratos lėšos būtų grąžinamos. Ir vėlgi, lėšos už programinę įrangą“, – detalizavo A. Širinskienė.
Šiems siūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu.
ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.
Per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Seimo vadyba sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Ji nutarė, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat nustatytas draudimas įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ir susijusių juridinių asmenų.
Seimo valdyboje taip pat buvo apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.
