Konkurencijos taryba sukėlė įtarimų

Audito komitetas, susipažinęs su neįvardijamo ūkio subjekto prašymu įvertinti Konkurencijos tarybos formuojamos politikos poveikį verslumui ir verslo aplinkai Lietuvoje, posėdyje diskutavo dėl tarybos formuojamos maksimalių baudų skyrimo praktikos.

Komiteto narys Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad galimai ydinga baudimo praktika užprogramuota tarybos veiklos vertinimo kriterijuose.

„Kaip pavyzdį to pateikčiau faktą, kad 2023 m. Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitoje pažymėta, kad iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė beveik 6 eurus tikėtinos naudos vartotojams, o vidutinė metinė 2021-2023 m. tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 16,7 mln. eurų. Toks vertinimo kriterijus tik skatina baudimą ir kuo didesnį", - teigė A.Zuokas.

Komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pridūrė, kad Konkurencijos taryba turėtų padėti verslui, o ne siekti surinkti kuo daugiau pinigų už skiriamas baudas. Skiriant baudas už ūkio subjektų pažeidimus, visų pirma turi būti vadovaujamasi racionalumo ir proporcingumo principais. Išankstinis įspėjimas apie netinkamus ūkio subjektų veiksmus, rekomendacijų teikimas, leidimas ištaisyti trūkumus padėtų išvengti susipriešinimo tarp valstybės institucijų ir verslo.

Pasak A.Skardžiaus, tai nereiškia, kad piktybiniams Konkurencijos įstatymo pažeidėjams, ypač kartelinių susitarimų iniciatoriams, reikėtų mažinti bausmes, nes tai sudarytų nebaudžiamumo atmosferą.

„Reikėtų pažiūrėti kitu kampu. Dabar tikslas yra surinkti kuo daugiau baudų, kad galėtų pasigirti, jog išieškoma 6 kartus daugiau baudų nei skiriama tarybos išlaikymui. Yra tokių monopolinių sektorių, kaip energetika, kur Konkurencijos taryba (kaip kad Valstybės kontrolė neatlieka kontrolės dėl ginklų įsigijimo) irgi neatlieka kontrolės. Bent jau neteko man girdėti, šio sektoriaus baidomasi kaip velnias kryžiaus. Konkurencijos taryba turėtų veikti prevenciškai ir už menkaverčius netyčinius nedeklaravimus ūkio subjektai turi būti įspėjami, konsultuojami, o ne „atsegama" 10 proc. bauda nuo apyvartos, kas kai kam lemia bankrotą. Ir niekas nesako, kad už rimtus tyčinius pažeidimus nereikia griežtai bausti", - „Vakaro žinioms" sakė A.Skardžius.

Anot jo, „didieji drambliai vaikšto, jų nemato, o vidutinis bei smulkusis verslas už kablelio nepadėjimą žlugdomas".

„Konkurencijos taryba turi būti pagalbininkas nepiktybiniam verslui, bet nebijoti stambių dramblių - bankų, didžiųjų degalinių centrų, nes, pavyzdžiui, algomis smarkiai nusileidžiame vokiečiams, o kainos pas mus artimos Vokietijos kainoms.

A.Zuokas taip pat iškėlė Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumo klausimą. Komiteto narys iliustravo, kad 2023 m. duomenimis Lietuvos Konkurencijos taryboje dirbo apie 68 žmonių, tuo tarpu Estijos - 37 darbuotojai, kurie papildomai atlieka ir energetikos kainų reguliatoriaus funkcijas. Lietuvoje šį darbą atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurioje dirba apie 200 darbuotojų.

Komitetas nusprendė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl papildomos informacijos pateikimo ir tuomet šį klausimą įtraukti į komiteto posėdžio darbotvarkę.