Konservatoriai ir liberalai pamiršo savo „naktinę reformą“

Nors tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2008-ųjų metų pabaigoje buldozeriu PVM tarifą dėl ekonominės krizės padidino „laikinai", jo galiojimas užsitęsė iki šiol.

„Tikimės, kad krizė netruks amžinai, tada bus galimybė grįžti prie to tarifo, kuris yra dabar, - 18 proc.", - taip 2008 m., didinant PVM tarifą nuo 18 proc. iki 19 proc., sakė tuometis ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Vis dėlto 2009 m. liepos pabaigoje PVM tarifas buvo padidintas iki 21 proc. ir toks išliko iki šiol. Įdomiausia, kad šiandien, R.Šadžiui pristatant Valstybės gynybos fondo įstatymo ir jo lydimųjų projektų pataisas, vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma, tarsi pamiršęs pačių konservatorių pažadus apie PVM mokesčio padidinimo laikinumą, pareikalavo nedidinti kitų mokesčių. Vietoj to dar labiau, bent jau 2 proc., padidinti PVM. Anot J.Razmos, 2 proc. didesnis tarifas leis surinkti daugiau pinigų į biudžetą nei „po trupinėlį rankioti". Juolab kad esą estai PVM 2 proc. jau padidino.

Tačiau R.Šadžius atkirto, kad estai tokį siūlymą dar tik svarsto. Be to, PVM didinimas labiausiai smogtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kadangi už kiekvieną prekę bei paslaugą PVM moka visi, ir net tokį pat tarifą. Todėl tuos papildomus 2 proc. neturtingieji labiausiai ir pajustų - gaunantys minimalią algą papildomai dėl PVM padidėjimo papildomai turėtų išleisti po maždaug 30 eurų per mėnesį.

Be to, anot finansų ministro, fikcija, kad labai daug papildomų lėšų nueitų į Valstybės gynybos fondą, nes, padidinus PVM, labai pabrangtų ir visi valstybės vykdomi investiciniai projektai, tai yra, valstybės išlaidos.

Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas užsispyrusiai tvirtino, kad reikia didinti būtent PVM, o ne 1 proc. pelno mokestį, nes esą tai sukeltų pavojų Lietuvos patikimumui verslo akyse. E.Gentvilas dėl PVM, kurį moka net ir skurdžiausi, padidinimo jokio socialinio neteisingumo nejaučia: esą mažai uždirbantys ir perka mažiau, todėl ir PVM sumokės mažiau.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė labiausiai Vyriausybę gyrė dėl protingai pasiūlyto NT mokesčio projekto. Anot jos, dėl pirmojo būsto apmokestinimo (tarifo dydžio ir grindų, nuo kurių būstas turėtų būtų apmokestintas) leista apsispręsti savivaldybių taryboms bei merams, o politikė neabejoja, kad niekas savų žmonių nenorės skriausti.

O štai esą tie, kurie turi daugiau nei vieną būstą, juos turi ne tik tam, kad turėtų stogą virš galvos. Be to, neva turtingieji atėjo ne į dykrą - atėjo ten, kur ankstesnių kartų sąskaita buvo nutiesti elektros, interneto kabeliai, vandentiekis, todėl, pasak B.Vėsaitės, normalu, kad būtent jie būtų įpareigoti prisidėti prie šalies gynybos.

Seimas atmetė finansų ministro pristatytą NT mokesčio įstatymo projektą. Per pateikimą „už" balsavo 62 Seimo nariai, „prieš" - 40, dar 24 susilaikė. Savo kalbą R.Šadžius pradėjo nuo pastabos, kad Lietuva susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis - saugumo.

„Tai daugiaveidis, ne tik karinis, bet ir socialinis saugumas. Mes privalome į šiuos iššūkius teisingai reaguoti. Tam savo rankose turime viešuosius finansus ir jie Lietuvoje iki šiol buvo tvarkomi gerai. Tačiau šiandien, kada turime realų 3 proc. BVP augimą ir kartu 3 proc. BVP deficitą, akivaizdu, kad kažkas yra ne taip. Ta našta yra perteklinė ir viešieji finansai jos nebeatlaiko.Turime užtikrinti sąlygas viešuosiuose finansuose ir mūsų ižde padaryti struktūrinius pokyčius", - pridūrė jis.

Dėl to, pasak ministro, Vyriausybė parengė visą paketą įstatymų projektų, kurie turėtų užtikrinti tvarias ilgalaikes pajamas į mūsų biudžetą.

„Tokiu būdu galėtume tvariai finansuoti ir refinansuoti tas reikmes, kurias dabar staiga turėtume finansuoti skolintomis lėšomis", - sakė R.Šadžius.

Seimas šiandien ryte priėmė svarstyti penkis iš devynių pakete esančių įstatymų projektų. Saugumo įnašo įstatymo projekto pateikimas opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos prašymu buvo atidėtas iki kito posėdžio. Tuo metu Akcizų ir PVM įstatymų projektų iki numatyto balsavimo lango pristatyti nespėta.

Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais dėl pakeitimų į biudžetą iš viso būtų surenkama 278,8 mln. eurų daugiau, o 2027 metais - 551,9 mln. eurų daugiau.

Valstybės gynybos fondas būtų pildomas iš vadinamojo saugumo įnašo, kuris 10 proc. tarifu apmokestintų ne gyvybės draudimo įmokas. Taip pat - padidintu pelno mokesčiu, įvedamu „cukraus mokesčiu", iš NT mokesčio gaunamomis valstybės pajamomis ir dalimi gyventojų pajamų mokesčio.

Papildomos gynybai skiriamos pajamos 2026 metais turėtų siekti 345,7 mln. eurų, o 2027 metais - 513,5 mln. eurų.

Visą paketą priimti tikimasi dar šioje Seimo sesijoje, iki birželio 30 d.