Konservatoriai ragina spartinti dronų ir amunicijos gamybą

Išrinktojo TS-LKD pirmininko teigimu, nors naujoji Vyriausybė ir žada nuo kitų metų skirti krašto apsaugai 5–6 proc. nuo BVP, buvęs krašto apsaugos ministras įsitikinęs – valdančioji dauguma nėra pajėgi įgyvendinti strateginės saugumo stiprinimo darbotvarkės.

„Nors valdantieji garsiai deklaruoja siekį didinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą, šių pažadų realybėje nematome. Todėl TS-LKD siūlo Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimui skirtus žingsnius“, – sako  L. Kasčiūnas.

Ragina įveiklinti Lietuvos gynybos pramonę, pasitraukti iš Otavos konvencijos 

L. Kasčiūno teigimu, reikia kuo daugiau ginkluotės ir amunicijos pasigaminti šalies viduje. Taip būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių tiekimo grandinių.

„Iš esmės, tai kurtų mūsų gynybos savarankiškumą, gynybos autonomiją. Tai yra pats pagrindinis principas, jeigu mes gaminamės, vadinasi, mes galime daug dalykų daryti savarankiškai“, – pažymėjo parlamentaras.

Pasak jo, reikia įveiklinti Lietuvos gynybos pramonę, jog ši kariuomenei gamintų ilgo bei vidutinio nuotolio žvalgybinius ir smūgiuojančius bei FPV dronus, elektroninio karo priemones, minas, kontrmobilumo priemones, įvairius sprogmenis, šaudmenis, puolamąsias ir ginamąsias granatas.

„Kariuomenė išsako savo poreikį, yra valstybinis užsakymas ir, įmonės žinodamos, kad gali turėti tą užsakymą, gali užsakinėti tam tikrą gynybą“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Seimo narys pažymėjo – kartu su FPV bepiločiais reikia turėti ir atakos dronų, galinčių skristi iki 300 kilometrų.

„(Reikia – ELTA) bent jau 10 tūkst. dronų pasigaminti kasmet, kad galėtume ir treniruotis, ir užsipildyti savo sandėlius. Bet, vėlgi, dronai yra dronai, bet, kita vertus, mes turime turėti sprogmenis, kad sukurti dronų efektą“, – sakė jis.

„Būtinai reikia turėti visiškai nepriklausomą tiekimo grandinę, kad būtų išvengta priklausomybės nuo užsienio tiekėjų. Pagrindinius komponentus turime gamintis vietoje“, – akcentavo politikas.

Akcentuodamas minų gamybą, TS-LKD pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvai pirmiausiai reikėtų pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Diskusijos apie tai vyko ir Valstybės gynimo taryboje (VGT) – Prezidentūra yra teigusi, jos sprendimą ketinama priimti per artimiausius mėnesius.

Trečiadienį pristatytoje TS-LKD gynybos darbotvarkėje taip pat pažymima, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinius reikia aprūpinti micro tipo žvalgybiniais dronais, kulkosvaidžiais ir vienkartiniais granatsvaidžiais, termovizoriais ir naktinio matymo taikikliais – kad tarnyba laiku pastebėtų ir naikintų priešą, kertantį valstybės sieną. 

Siūlo karo prievolininkams leisti namuose laikyti A kategorijos ginklus

Pasak L. Kasčiūno, Seime ieškoma palaikymo siūlymui leisti namuose laikyti automatinius A kategorijos ginklus. Pasak jo, kai kurie karinį parengtumą įgiję asmenys jau gali įsigyti ginklus savigynai.

„Teisės aktas jau yra parengtas. Mes siūlysime, kad tokią galimybę gali turėti visi karinę tarnybą atlikę žmonės“, – sakė jis.

„Yra be galo svarbu, kad ginklai turi būti kuo arčiau kario ir kuo operatyviau būtų panaudoti esant poreikiui ginti mūsų valstybę“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Greta automatinių A kategorijos ginklų, konservatorių darbotvarkėje yra numatyti ir raginimai priimti sprendimus Seime dėl visuotinio šaukimo, nustatant pereinamąjį laikotarpį, ir pagal tai planuoti Lietuvos kariuomenės vystymą.

Kitas siūlymas – vystyti alternatyvią karinę tarnybą. Į karinę tarnybą kviesti visus jaunuolius, įskaitant ir tuos, kurie karo medicinos tarnybos pripažinti netinkamais atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), jiems randant vietą šalies gynybos sistemoje.

Taip pat siūloma Karo padėties įstatyme į ginkluotųjų pajėgų sudėtį įtraukti užsienio savanorius.

Ragina stiprinti oro gynybos pajėgumus

Konservatoriai pažymi, jog Lietuva gali būti pažeidžiama antpuoliais iš oro ir raketiniais smūgiais, todėl pirminis prioritetas turi būti skiriamas priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai.

„Neiname į „Patriot“ pasaulį, bet kalbame apie tai, ką būtų galima padaryti greitai“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Siūloma siekti pakeisti NATO oro policijos misiją į oro gynybos mandatą, toliau plėtoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kadangi tai apsaugotų kritinę infrastruktūrą, karines bazes ir gyventojus. Taip pat tarp siūlymų – raginimas reikšmingai didinti trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgas kovai su dronais, raketomis ir aviacija, didinti mobilių radarų ir elektroninės kovos priemonių įsigijimą, įsigyti priešlėktuvines raketų sistemas.

„Jomis aprūpinti ne tik oro gynybos batalioną, bet ir karinius vienetus pagal planus vykdančius gynybą kontakto linijoje ir užnugaryje saugančius kritinę infrastruktūrą“, – pažymima darbotvarkėje.

Tarp prioritetų – kritinės infrastruktūros apsauga ir saugus pasienis

L. Kasčiūnas taip pat siūlo sukurti mobilias vietines viešojo saugumo komandas saugoti kritinę infrastruktūrą: dujų terminalus, elektros tinklus ir pan. Tokios komandos būtų apginkluotos mobiliais radarais, galinčiais aptikti dronus, taip pat kulkosvaidžiais, visureigiais. Tokia užduotis taip pat galėtų būti pavesta ir Šaulių sąjungai, pridūrė jis.

„Čia mes nuimame krūvį nuo kariuomenės“, – nurodė L. Kasčiūnas.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad remiantis Ukrainos pavyzdžiu būtų galima įrengti atramos punktus prie sienos su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija esančių arterinių kelių.

„Tam tikri įtvirtinimai, kur galima pasitikinėti priešą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Siūloma per 2025 ir 2026 m. atlikti tam tikrose kryptyse atrinktų melioracijos griovių kaip prieštankinių griovių pritaikymą, įsigyti pakankamai prieštankinių minų ir sprogmenų inžinierinėms kontrmobilumo priemonėms pridengti, organizuoti Lietuvos įmonėse betoninių kariškų blindažų liejimą, papildant kitas gynybines priemones. Taip pat konservatoriai ragina įrengti kontrmobilumo inžinierinius parkus ties strateginiais tiltais, viadukais, užtvankomis, gamyklomis ir uostais.

„Gavus išankstinį žvalgybinį perspėjimą, būti pasirengus atskirus pasienio ruožus užminuoti prieštankinėmis ir priešpėstinėmis minomis“, – pažymima TS-LKD siūlymuose.

Kartu siūloma zonoje prie Lietuvos sienos, pvz., 20 km, uždrausti plynus miškų kirtimus ir sodinti medžius palei kelius (kuriant galimybę juos prireikus nupjauti kelio blokavimui)

Galiausiai, raginama imtis veiksmų ir užsitikrinti greitojo reagavimo karinio aljanso (JEF) dalinių dislokavimą Lietuvoje iki tol kol NATO svarstys dėl 5 straipsnio aktyvavimo.

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį sprendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).