Laukia valstybės griūtis

Prieš kelis metus viena iš trijų Lietuvai pateiktų idėjų buvo pasiekti, kad mokytojo profesija iki 2025 metų turi tapti prestižine. Liko pusmetis, o mokytojo prestižui dėmesio valdžia nelabai skiria. Situacija netgi blogėja, greitai mokyklos nebeturės, kas mokys vaikus.

„Vakaro žinios" rašė, kad net paskutinėmis rugpjūčio dienomis mokyklos ieško pedagogų. Kai kurie ryžtasi neįprastiems metodams.

Štai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis paskelbė nuotrauką, kurioje jis vilki marškinėliais su užrašu: „Vilniaus Fabijoniškių gimnazija ieško matematikos, pradinių klasių, istorijos ir IT mokytojų." Vyras sako, kad šiuos marškinėlius pasigamino žygiui nuo Palangos iki Nidos, o idėją pamatė kolegės, Vilniaus Žvėryno gimnazijos vadovės Žanetos Vaškevičienės, socialinio tinklo anketoje. Moteris neseniai taip pat publikavo nuotrauką, kurioje ji vilki marškinėlius su užrašu: „Vilniaus Žvėryno gimnazija ieško matematikos mokytojo."

„Vasarą visi mes norime kuo daugiau laiko praleisti pabėgę nuo kasdienių rūpesčių ir pailsėti, nes žinome, kad jau netrukus susidursime su naujais iššūkiais, projektais ir rugsėju. Ir mano galva jau antrą vasarą, kaip užsukta per kiekvieną kelionę grįžta prie tos pačios minties, kur rasti mokytojų Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos mokiniams.

Taip, šiandien skaitome straipsnius, kaip mažai abiturientų renkasi mokytojo profesiją, arba kaip bandoma jų pritraukti, o dar kiek dėmesio skiriama švietimo sistema, kai kas nors gaunasi ne taip kaip buvo planuota. Atsižvelgiant į tai - logiška, kad nėra paprasta priimti sprendimą būti mokytoju, bet vis tiek reikia", - socialiniame tinkle rašė L.Janulionis.

Vyras paskelbė, kad mokytojai, norintys dirbti Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje gali ne tik siųsti CV, bet ir rašyti tiesiai jam. Jis taip pat paprašė žmonių, kuo plačiau dalintis šiuo skelbimu bei padėkojo kolegei už marškinėlių idėją. Ir iš tiesų, beveik 200 žmonių pasidalijo šiuo įrašu.

- Kaip kilo mintis pasigaminti marškinėlius su skelbimu apie ieškomus mokytojus? - „Vakaro žinios" paklausė Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorės Ž.Vaškevičienės.

- Mintis gimė matant beviltišką situaciją. Skelbimus įkėliau visur, išsiuntinėjau savivaldybėms, įvairių projektų administratoriams, žmonėms, kurie persikvalifikuoja, bet negavau jokio atsako. Pamačiusi skelbimų gausą, supratau, kad pedagogams net sunku pasirinkti mokyklą, kai yra tokia pasiūla. Marškinėliai dažnai naudojami reklamoms, tad pagalvojau, kodėl nepasidaryti tokių, ant kurių būtų šis skelbimas. O gal ir suveiktų. Juk vaikštai į parduotuvę, po Vilniaus miestą. Gal kažkas pastebės, atkreips dėmesį, perskaitęs pasiūlys savo pažįstamui.

Beje, kaip tik šiandien buvo atėjęs pilietiškas žmogus, kuris atsiliepė į skelbimą. Jis turi kvalifikaciją, bet niekada nedirbo mokykloje ir yra pensinio amžiaus. Džiaugiuosi ir kviečiu tuos, kurie išėjo į užtarnautą poilsį, jeigu dar turi jėgų - ateikite.

Tai nėra tik mūsų problema, tai visos Lietuvos problema. Ilgiau tylėti ir apsimesti, kad jos nėra, turbūt nebepavyks.

- Tai kur dingo mūsų pedagogai?

- Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad buvo sunaikinta pedagogikos kalvė - Vilniaus pedagoginis universitetas.

Kita vertus, šiandien turbūt patraukliau dirbti privačiame versle. Žinau, kad matematikos ar kitų dalykų mokytojai turi net savo platformas ir korepetitoriauja. Gal valstybei reikėtų ir į tai atkreipti dėmesį ir mažinti šešėlinę ekonomiką. Gal tada mokytojai grįžtų į mokyklas.

- Jūsų mokykloje ieškoma matematiko 1,5 etatu, o siūlomas atlyginimas yra 1300-1800 eurų „į rankas". Kaip mokykloms konkuruoti, kai gali pasiūlyti tik tokius atlyginimus?

- Atvirai kalbant, ta konkurencija yra juokinga. Ką mokykla gali pasiūlyti? Galiu pasiūlyti nemokamą parkavimo vietą Vilniaus centre, kur yra mūsų mokykla, pas mus mokytojams nemokama kava, arbata, sultiniai, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo nemokamą viešąjį transportą. Bet tai situacijos tikrai nesprendžia. Visos mokyklos galime pasiūlyti maždaug tą patį. Kažkas gal dar gražesnį kabinetą. Bet mokytojo darbas turėtų būti orientuotas ne į pinigus, bet į vaikus.

- Šiemet į chemijos pedagogiką įstojo 3, matematikos - 9, fizikos - 0 abiturientų. Kas bus toliau?

- Pati sau dažnai keliu šį klausimą. Ar reikės uždarinėti mokyklas? Tai būtų valstybės griūtis. Politikai turi susiimti ir pradėti kažką daryti. Arba ieškosime kitų formų.

Aš šiuo metu bandau organizuoti mokymą nuotoliniu būdu. Štai ir šiandien visa administracija yra atšaukta iš atostogų, esame susirinkę ir kalbėsime, ką galime padaryti. Man kol kas tai atrodo vienintelė galimybė, bet ir tokiam siūlymui, pasiteiravus kitose savivaldybėse, nežinau, ar pavyktų tapti realybe, nes ir kitur yra ta pati problema. Net ir rasti mokytoją, kuris sutiktų dirbti nuotoliu, yra problema.

Pas mus trūksta trijų matematikų. Kol kas esu prisikalbinusi vieną specialistą. Ir tai tik per asmenines pažintis.

Labiausiai trūksta matematikų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra ieškoma net 79 matematikos, 64 lietuvių kalbos ir literatūros bei 60 pradinio ugdymo mokytojų. Toliau - 39 logopedų, 37 anglų kalbos mokytojų, 31 lopšelio-darželio auklėtojo, taip pat 31 specialiojo pedagogo, 25 fizikos mokytojų, 24 mokyklos psichologų, 24 muzikos ir 23 chemijos mokytojų.

Ministerija primena, kad didelė dalis pedagogikos studijų programų trečius metus iš eilės yra laikomos prioritetinėmis - įstojus į valstybės finansuojamas bakalauro arba gretutines studijas, kas mėnesį galima gauti 357,5 eurų dydžio stipendiją.

Taip pat tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato, kas mėnesį yra skiriama 605 eurų parama.

Jau dirbantys mokytojai gali įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir šalia savo mokomojo dalyko mokyti kito arba pakeisti kvalifikaciją. Šiais mokslo metais, anot ministerijos, daugiau kaip 1000 pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.

Skaičiai

Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 15,5 proc., vietoje planuotų 10 proc.

Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo numatyta pasiekti, kad 2024 m. pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 2474 Eur.

Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad nuo sausio mėnesio didins mokyklų vadovų krepšelį: nuo 10 iki 30 eurų už vaiką.