LB apie siūlomą antrosios pensijų pakopos pertvarką: augtų BVP ir infliacija

Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2028 m. pabaigos abu rodikliai galiausiai sugrįžtų prie makroekonomikos tendencijų, kurios buvo prognozuojamos iki siūlomų pakeitimų.

Anot LB analitikų, jei iš kaupimo pasitrauktų 60 proc. dalyvių, į šalies ekonomiką įplauktų apie 3,39 mlrd. eurų, iš kurių 2,37 mlrd. eurų būtų skirta vartojimui (BVP augimas padidėtų 1 proc., infliacija – 0,8 proc.)

Tuo metu sistemoje dalyvauti atsisakius 40 proc. kaupiančiųjų, į ekonomiką patektų 2,26 mlrd. eurų, iš kurių vartojimui būtų skirta 1,58 mlrd. eurų (BVP augimas didėtų 0,7 proc., infliacija – 0,5 proc.), o atsisakius 20 proc. – atitinkamai 1,13 mlrd. ir 0,79 mlrd. eurų (BVP augimas didėtų 0,4 proc., infliacija – 0,2 proc.)

Tiesa, LB analitikai teigia, kad didesnį susirūpinimą kelia pajamų pakaitinių normų scenarijų analizė – pagal Europos standartus ir dabar nedidelė norma toliau mažės, krentant gyventojų skaičiui ir toliau senėjant visuomenei.

„Antroji pakopa padeda stabilizuoti pajamų pakeitimo normas ilguoju laikotarpiu“, – rašoma vertinime.

LB teigimu, atsiėmus lėšas iš antrosios pakopos, vidutinė pajamų pakeitimo norma priartės prie pirmosios pakopos pajamų pakeitimo normos.

„Demografinė situacija ir dalyvių pasitraukimas iš antrosios pakopos turės didesnį neigiamą poveikį mažas pajamas gaunančių asmenų pajamų pakeitimo normoms, nes šiai darbuotojų grupei pirmosios pakopos pensijų vertės sumažėjimas yra svarbesnis, nes jie gauna didesnę naudą iš valstybės subsidijos antrosios pakopos įmokoms“, – teigiama LB publikacijoje.

Siūlytų didinti užimtumą arba pirmosios pakopos draudimo mokestį

Siekiant atsverti antrosios pensijų pakopos pokyčių paskatintą ilgalaikį pajamų pakeitimo normų mažėjimą, LB vertinimu, Vyriausybė turėtų arba gerokai padidinti užimtumo lygį, arba pirmosios pakopos pensijų draudimo mokesčio tarifą.

„Visų pirma, reikėtų maždaug 70 tūkst. daugiau darbuotojų, o šį skaičių būtų galima pasiekti, jei būtų įgyvendintos optimistiniu migracijos scenarijumi pagrįstos gyventojų skaičiaus prognozės. Mokesčio tarifas turėtų būti padidintas iki maždaug 9,5–10 proc., kad būtų pasiektos iki siūlomo antros pakopos pakeitimų įgyvendinimo galiojusios pajamų pakeitimo normos“, – konstatuoja LB analitikai.

Anot LB, pensijų draudimo tarifą reikėtų didinti dar labiau, siekiant atliepti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl ne mažesnės nei 70 proc. buvusių pajamų pakeitimo normos, o ilguoju laikotarpiu norint pasiekti 50 proc. iki pensijos buvusių pajamų pakeitimo normą.

„Todėl ilguoju laikotarpiu reikia imtis politinių veiksmų ir derinti patikimas priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama tiek į gyventojų skaičiaus dinamiką, tiek į veiksmingą sukauptų pirmosios pakopos rezervų naudojimą“, – nurodo LB.

Pirminius siūlymus antrosios pensijų pakopos sistemos pertvarkai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė sausio pabaigoje, tačiau prieš kelias savaites paskelbti kiek pakoreguoti projektai.

Su pensijų fondais sutarta palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją kaupiantiesiems – jos nebeplanuojama keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Finansų ministerija ruošia įstatymo pakeitimus, kuriais ketina įpareigoti pensijų fondus daugiau investuoti Lietuvoje – esą investicijų dydis galėtų siekti kasmetinę valstybės subsidiją, kuri sudaro apie 330 mln. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, jog bus siūloma išplėsti pensijų fondų investicijoms tinkamo turto rūšių sąrašą, į jį įtraukiant ir gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas.

Pagal naujausius siūlymus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį.

Taip pat siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma.

Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti kiek mažiau nei dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. 

Visas lėšas iki pensijos išsiimti, jų neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), būtų leidžiama tais atvejais, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.