respublika.lt

LB valdybos narys nemano, kad solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas

(20)
Publikuota: 2024 balandžio 18 12:18:00, Žygimantas Šilobritas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Simonas Krėpšta. Eltos nuotr.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta nemano, kad bankų solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas.

 

„Šiuo metu nematome poreikio keisti pasiūlymą, kurį pateikėme praeitais metais“, – paklaustas, ar bankams 2023 m. turėjus išskirtinį pelningumą būtų verta pratęsti solidarumo mokesčio taikymą, žurnalistams teigė S. Krėpšta. 

Anot LB valdybos nario, toks mokestis veikia, tik esant išskirtinėms ekonominėms sąlygoms. Bet, jo teigimu, tokios sąlygos bus tik iki 2025 m.

„Mes pasiūlėme solidarumo įnašo mokėjimą tada, kai pamatėme, kad susiklostė išskirtinės sąlygos, buvo perteklinis bankų pelningumas dėl iššovusių palūkanų ir pakankamai inertiško klientų požiūrio pervedant terminuotus indėlius. Bet mūsų prognozės nurodo, kad šis išskirtinis laikotarpis tęsiasi tik porą metų“, – kalbėjo jis.

Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad Lietuvos bankas (LB) buvo paprašytas atlikti vertinimą šiuo klausimu, ir LB teigimu, pratęsus mokestį nebebūtų jo bazės.

LB ketvirtadienį skelbė, kad neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur).

Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.

ELTA primena, kad pernai gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą.

Įstatymo projektu buvo nustatytas laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydis, gautų lėšų panaudojimo tikslas, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarka.

Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui tuomet išreiškė Seimo opozicija, o jo nepalaikė absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.

Buvo prognozuojama, kad dėl bankų solidarumo įnašo 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
3
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (20)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar laikote save pilietišku žmogumi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +22 C

+15 +23 C

+14 +19 C

+25 +29 C

+18 +29 C

+21 +26 C

0-6 m/s

0-9 m/s

0-4 m/s