Lėktuvo bilietai visai nereiškia, kad skrisite

Į „Vakaro žinias" kreipėsi Julija, kuri planavo kelionę iš Londono į Lietuvą su „Wizz Air" oro linijomis, tačiau atvykusi į oro uostą moteris sužinojo, kad į lėktuvą įleista nebus.

„Man taip nutiko pirmą kartą ir, tiesą sakant, nebuvau apie tokį dalyką anksčiau girdėjusi. Iš vakaro norėjau užsiregistruoti į skrydį, į kurį turėjau bilietą, tačiau to padaryti sistema neleido. Sunerimau, bet net negalvojau, kad tai gali reikšti, jog į namus iš Londono negrįšiu. Pagalvojau, kad tai kažkokia sistemos klaida, bet dėl viso pikto į oro uostą atvykau labai anksti. Registruojantis sužinojau, kad yra rizika, jog aš niekur neišskrisiu, nes oro linijos pardavė daugiau bilietų nei yra vietų lėktuve. Buvau informuota, kad esu ketvirta sąraše žmonių, kurie į lėktuvą netelpa", - pasakojo Julija.

Pavėluoja į vestuves, laidotuves

Moteris labai nustebo išgirdusi tokią žinią. Paieškojusi internete, rado nemažai žmonių istorijų, kai jie buvo patekę į tokią pačią situaciją ir kai kuriems teko praleisti ne tik svarbius susitikimus, bet ir asmenines šeimos šventes, vestuvės ar gimtadienius, o kai kurie keleiviai laiku nenuvyko į laidotuves.

„Bet argi tai nėra vartotojų teisių pažeidimas? Perku bilietus, tikėdamasi gauti paslaugą ir nuskristi į reikiamą vietą. Bet oro uoste sužinau, kad gali būti, jog niekur neskrisiu. Aš pati neturėjau tokių neatidėliotinų reikalų, bet vis tiek tai yra mano darbotvarkės sugriovimas ir papildomi rūpesčiai", - pasakojo Julija.

Ji sako, kad kai kurie žmonės internete spėliojo, jog tokioje situacijoje dažniau atsiduria keleiviai, kurie, pirkdami lėktuvo bilietus, papildomai nesusimoka už konkrečią vietą lėktuve: „Ar tai yra sąžininga? Perku bilietus ir tai turi užtikrinti, kad turėsiu vietą lėktuve. Man nesvarbu, kurią, kodėl už tai turiu papildomai primokėti?"

Kaip pasakoja Julija, galiausiai ji ir daugiau kaip 20 keleivių tą dieną taip ir neįlipo į lėktuvą, skrendantį į Lietuvą. Oro linijos jiems kaip kompensaciją pasiūlė nakvynę, vakarienę ir pusryčius netoliese esančiame viešbutyje, keleiviams buvo parūpinti kitos dienos lėktuvo bilietai skrydžiui į Lietuvą - tačiau ne į Kauną, kaip jų pirktame variante, o į Vilnių. Taip pat keleiviai sužinojo, kad gali gauti apie 400 eurų siekiančią kompensaciją.

„Vakaro žinios" kreipėsi į „Wizz Air" su klausimais, ar bendrovė gauna skundų dėl tokios savo politikos, taip pat teiravomės, kaip atrenkami asmenys, kurie į lėktuvą netelpa. Tačiau įmonė pateikė tik trumpą, mažai informacijos suteikiantį atsakymą: „Wizz Air", vadovaudamasi oro linijų sektoriaus praktika ir galiojančiais vartotojų apsaugos teisės aktais, populiariausiais maršrutais leidžia labai nežymiai viršyti užsakymų skaičių tam, kad galėtų keliauti daugiau keleivių ir kad nepasirodžiusių keleivių vietos nebūtų tuščios. Labai mažai tikėtinu atveju, jei visi keleiviai pasirodo skrydyje, savanoriams siūloma paskata keliauti vėliau arba paskutiniai užsiregistravę keleiviai rezervuojami į kitą skrydį ir jiems išmokama kompensacija pagal keleivių teises reglamentuojančius teisės aktus."

Vietos įsigijimas garantijų nesuteikia

Kaip „Vakaro žinioms" nurodė Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė, iš tiesų tokia oro linijų taikoma praktika yra teisėta. Ir nei bilieto, nei vietos lėktuve įsigijimas neužtikrina fakto, kad keleivio įlaipinti atsisakyta nebus.

Iš tiesų pasitaiko, kad oro vežėjas į savo skrydžius parduoda daugiau bilietų nei lėktuve yra vietų (angl. overbooking). Jeigu visi bilietų pirkėjai atvyksta, oro vežėjas gali kažką atsisakyti vežti. Atsisakymas vežti - tai oro vežėjo atsisakymas priimti skristi keleivį, nors jis atvyko registruotis skrydžiui nustatyta tvarka ir laiku, turi visus reikiamus dokumentus, yra nusipirkęs skrydžio bilietą", - nurodė atstovė.

Ji patikino, kad tokios situacijos yra gana aiškiai reglamentuotos ES teisėje. Taigi, šis reglamentas galioja tik keleiviams, kurie išvyksta iš ES valstybės narės oro uosto arba vyksta iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į ES valstybės narės teritorijoje esantį oro uostą, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra ES registruotas oro vežėjas. „Taigi, jeigu būtų atsisakoma skraidinti iš Niujorko į Otavą, reikėtų vadovautis Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teisės aktuose įtvirtintomis keleivių teisėmis.

Tiesa, jeigu oro vežėjas atsisako vartotoją įlaipinti dėl saugumo arba su sveikata susijusių sumetimų, arba vartotojas neturi reikalingų dokumentų, oro vežėjas teisėtai gali atsisakyti keleivį įlaipinti", - sakė VVTAT atstovė.

Kaip nurodė D.Malinauskienė, kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad turės atsisakyti vežti tam tikro skrydžio keleivius, jis pirmiausia privalo ieškoti savanorių, sutinkančių atsisakyti rezervavimo mainais į kompensaciją, dėl kurios dydžio ir formos susitaria su keleiviu individualiai.

Jei atsiranda nepakankamai savanorių, skrydį vykdantis oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivius be jų sutikimo. Atsisakydamas vežti keleivius, oro vežėjas privalo kiekvienam keleiviui pateikti rašytinį pranešimą, kuriame išdėstytos kompensavimo ir pagalbos teikimo taisyklės.

Taip pat keleivis, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų savanoris, ar buvo atsisakyta vežti be jo sutikimo, turi: 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.

Priklauso ne tik kompensacijos

„Taip pat keleivis savo pasirinkimu gali pasirinkti atgauti už skrydį sumokėtus pinigus arba būti nukreiptas į kelionės tikslo vietą kitu artimiausiu maršrutu. Be to, atsižvelgiant į laukimo laiką, keleiviui turi būti pasiūlyti maistas ir gaivieji gėrimai, apgyvendinimas viešbutyje, transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą (viešbutį ar kitą) ir atgal", - sakė VVTAT atstovė.

Paklausta, kaip elgtis keleiviui, jeigu jis mano, kad taip buvo pažeistos jo teisės, specialistė nurodo, kad tokiu atveju galima kreiptis dėl pagalbos sprendžiant savo ginčą į Europos vartotojų centrą Lietuvoje. Šis centras padeda vartotojams spręsti ginčus, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas yra įsisteigęs ES valstybėje narėje, Norvegijoje ar Islandijoje.

„Konkrečiai dėl atsisakymo vežti (overbooking situacijų) Europos vartotojų centras Lietuvoje sulaukia prašymų, bet jų nėra labai daug: 2022 m. gauti 34 prašymai, 2023 m. - 28 prašymai", - nurodė D.Malinauskienė.