Lėktuvo nutupdymo Minske garsioji byla „išskrido“ iš Lietuvos

Ketvirtadienį nuskambėjo Generalinės prokuratūros žinia, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, priėmė sprendimą nutraukti Lietuvoje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl 2021 m. gegužės 23 d. iš Atėnų į Vilnių skridusio ,,Ryanair" lėktuvo įvykdyto nutupdymo Minske. Pranešime nurodyta, kad tai padaryta įvertinus Lietuvos kriminalinės policijos biuro surinktus duomenis ir turimus dokumentus, įgyvendinant teisės normas, draudžiančias persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą.

„Tyrimas nutrauktas atsižvelgiant į tai, kad analogiškas tyrimas vykdomas Lenkijoje ir Lietuvos bei Lenkijos jungtinė tyrimo grupė nutarė, jog ikiteisminis tyrimas ir kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas bus tęsiamas Lenkijoje", - paaiškino prokuratūra.

Pranešė apie sprogmenį

Kaip skelbta, Lenkijoje registruotam orlaiviui teko avariniu nusileisti Baltarusijos sostinės aerouoste po to, kai Minsko skrydžių kontrolės centras pranešė, kad gauti elektroniniai laiškai apie padėtą sprogmenį, kuris gali būti susprogdintas virš Vilniaus, ir nurodė nutupdyti lėktuvą. Jį palydėjo naikintuvas MIG-29.

Lėktuvu skrido 132 Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiai -tarp jų tuometinis baltarusių opozicijos žurnalistas ir aktyvistas Romanas Pratasevičius ir jo draugė, besimokiusi Vilniuje Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Lėktuve sprogmenų nebuvo rasta. Skristi į Vilnių leista po beveik aštuonių valandų, tačiau be R.Pratasevičiaus ir S.Sapegos. Juos sulaikė baltarusių teisėsaugininkai. Dėl įtarimų padėjimu koordinuoti antivyriausybinius protestus po Baltarusijos prezidento rinkimų.

Įvykis įžiebė tarptautinį skandalą. Vakarų šalys paskelbė apie sankcijas Baltarusijai.

Sudarė jungtinę grupę

Mūsų prokurorai tuomet pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, priverstinio dingimo ir orlaivio užgrobimo. Lenkijos Valstybės prokuratūros teritorinis skyrius taip pat pradėjo tyrimą dėl apgaulės būdu, skrydžių valdymo personalui pateikus orlaivio įgulai melagingą informaciją apie tariamą sprogstamąjį užtaisą orlaivyje ir vėliau privertus pilotus atlikti avarinį nusileidimą, perimto lėktuvo kontrolės ir keleivių sulaikymo.

Netrukus abejų šalių prokuratūros pasirašė susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo. Šiais metais susitarta, kad baudžiamasis persekiojimas bus koncentruojamas Lenkijoje, remiantis ir Lietuvoje surinktais duomenimis.

Leido suimti

Šiuo metu Lenkijoje įtariamaisiais yra pripažinti trys baltarusiai. Varšuvos apylinkės teismo nutartimis jiems paskirtos kardomosios priemonės - suėmimas trims mėnesiams nuo jų sulaikymo dienos. Pernai paskelbta, kad tai - buvęs Baltarusijos oro navigacijos agentūros vadovas Leonidas C., skrydžių valdymo pamainos Minske vadovė Jevgenija T. ir KGB vadovas Andrejus A. M. Teismas jiems paskyrė suėmimą trims mėnesiams nuo sulaikymo dienos, tačiau įtariamieji negyvena Lenkijoje.

Kaip rašė „Vakaro žinios", 2021 m. birželį spaudos konferencijoje Baltarusijos vyriausiasis oro pajėgų vadas Igoris Golubas, pateikęs pilotų ir oro uosto dispečerių įrašus ir skrydžio schemas, teigė, kad jokio lėktuvo perėmimo ir priverstinio nutupdymo nebuvo. Prieš tai Baltarusijos pareigūnai tvirtino, kad nutūpti Minske buvo tik rekomenduota, o pilotas dar galėjo skristi į Lenkiją arba Ukrainą.

Beje, minėtoje konferencijoje dalyvavo ir buvęs „Telegram" kanalo „Nexta", nušvietusio 2020 m. protestus Baltarusijoje, vyriausiasis redaktorius R.Pratasevičius. Vėliau interviu valstybinei žiniasklaidai jis prisipažino, kad ragino rengti protestus, gyrė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. R.Pratasevičius ir S.Sapiega buvo nuteisti, tačiau sulaukė prezidento malonės.