Lenkų sodų niekada nepavysime

„Šiais metais derlius yra vidutinis, kai kuriuose ūkiuose daugiau nei vidutinis. Lietuvoje yra iki 5000 ha verslinių sodų, jie nesiplečia, mėgėjai tik sodinasi nedideliais plotais. Naujų verslinių sodų žinau tik vieną - Kaišiadorių rajone.

Tai sudėtingas verslas, jeigu pavasarį būna didelės šalnos, kaip kad buvo 2019 metais, tai mes prarandame visą derlių, ir mes negalime atsodinti, kaip gali žmonės daržininkystėje. Kitas dalykas, šalia yra Lenkija, kuri turi labai didelius sodų plotus, lenkai mums diktuoja kainas. Mes negalime gauti europinės kainos, kaip Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje", - sako V.Kuliešienė.

- Kokios dabar obuolių kainos?

- 1,50 euro (kg), bet pas mus PVM 21 proc., o Lenkijoje tik 5 proc. Obuolio kainą labai iškelia PVM. Pas mus reikia labai daug darbo rankų, nes skynimas nėra mechanizuotas. Mūsų mokesčiai sudaro 60 proc.

Per 10 metų vieni metai būna, kai ištuštėja Europos ir Amerikos saugyklos arba būna labai blogas apelsinų derlius, - būtent taip nutiko šiais metais. Tada obuolių krituolių kaina perdirbimui šoka į viršų. Apie desertinius obuolius net nekalbu, nes čia lenkai diktuoja viską. Nors lenkai diktuoja ir krituolių kainą. Šįmet pasaulyje labai nušalo apelsinų derlius, taigi koncentruotų sulčių pasaulyje yra mažai. Lietuviškų obuolių sultys yra rūgštesnės, nei lenkų, tai pas mus noriau perka jas. Jas maišo su apelsinų sultimis ir daro koncentruotus pakus.

- Gal ūkininkai patys turi perdirbimo gamyklėles, patys augina, patys spaudžia, ir lengviau konkurencinėje kovoje?

- Yra dalis ūkininkų, kurie pasinaudojo europine parama, pasistatė savo sulčių spaudyklas, vieni didesnes, kiti mažesnes. Bet tokių ūkininkų yra nedaug. Aišku, jiems taip apsimoka labiau. Jie nedaro koncentruotų sulčių, jie daro natūralias sultis. Bet atsirado tokių, kurie pasistatė gamyklėles, supirkinėja iš žmonių obuolius ir spaudžia, tai jie irgi konkurentai. Desertinių obuolių mes neeksportuojame, nes jie - minkšti, išvežame tik krituolius.

Sultys perdirbimui vežamos į Vokietijos, Lenkijos gamyklas. Kai buvo pandemija, tai daug bankrutavo gamyklų ir lenkai jas perpirko. Dalis didelių gamyklų yra Lenkijoje, o koncentruotas sultis perka ir Amerika, Europa. Bet čia ne mes juk eksportuotojai, o tos gamyklos, kurios perdirba.

Pas mus perdirbėjai yra „Anykščių vynas" ir „Vaiskona". O lenkai atvažiavę perka tiesiai iš mūsų, nes jiems reikia atskiesti savo saldžius obuolius su mūsų rūgščiais obuoliais.

Mes lenkų sodų niekada nepavysime, pas juos sodų po 100 ha beveik nėra, pas juos yra šeimyniniai kooperatyvai. Prieš 10 metų buvo vaisių ir daržovių programa, ir ja Lenkija pasinaudojo, visus europinius pinigus nunešė... Jie pasistatė tokias saugyklas ir rūšiavimo linijas, patalpas, susipirko techniką, mes jų niekada nepavysime. Lenkai viską daro, kad klestėtų jų ūkiai, o ne biurokratai.

Kiek mes kalbėjome, kad mums būtų palengvinta situacija dėl darbo jėgos samdymo, nes reikia žmonių skynimui. Valdžia mumis nesirūpina, ji rūpinasi, kad tik sumokėtum kuo daugiau pinigų į biudžetą. O kad verslas vystytųsi ir gerai veiktų, nerūpi... Kodėl tiek daug šešėlio? Nes jei šešėly, tai gyvena dar. O iš normalaus verslo, išeina, kad žmonės vegetuoja.

Iš valdžios lauktume sprendimų dėl PVM ir dėl darbo jėgos apmokestinimo. Sodininkams ir daržininkams buvo išimtis dėl darbo jėgos, mes galėjome samdytis kitu principu, buvo lengvatos. Dabar nebėra.

Mūsų asociacija siūlo padaryti 5 proc. lengvatą obuoliams ir išskirtinės nacionalinės kokybės obuoliams, tai valdžia mano, kad Europa to neleidžia. Kaip tai neleidžia sumažinti? Kai kitoje šalyje (Latvijoje) leidžia. Prisidengiama visokiom direktyvom.