LGBT ima terorizuoti savivaldybes?

„Vakaro žinios" neseniai jau rašė apie KTU, sociacijos Lietuvos gėjų lygos, Seimo kontrolierių įstaigos ir Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendinamą projektą „Efektyvesnė LGBTIQ teisių pasauga stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą", kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto biudžetas - beveik 49 tūkst. eurų.

Nurodoma, kad projektas remiasi tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimu siekiant didinti sprendimų priėmėjų, specialistų, dirbančių švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos, kultūros ir sveikatos apsaugos srityse, kompetencijas ir informuotumą LGBTI žmogaus teisių probleminiais klausimais, komunikuoti rekomenduojamus sprendimo būdus bei skatinti vienodo požiūrio principus, remti teigiamus pokyčius LGBTI žmogaus teisių srityje ir gerinti tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi, analizuoti Lietuvos pažangą lygių galimybių LGBTI asmenims užtikrinimo srityje.

Žengia kitą žingsnį

Pirmuoju projekto etapu savivaldybėms buvo išsiųstos anketos, kur klausta, kaip užtikrinamos LGBT asmenų teisės į švietimą, kultūrą, sveikatos paslaugas, teisėsaugą. Kai kurie merai viešai pranešė, kad tokiame projekte nedalyvaus, nes jų savivaldybėje visi gyventojai yra lygūs, o išskirtinių teisių LGBT asmenims suteikti neketinama.

Kitose savivaldybėse jau vyksta tolimesni projekto etapai. Pavyzdžiui, lapkričio pabaigoje Jurbarko savivaldybėje surengta pirmoji paskaita „LGBTI teisių užtikrinimas ir lygių galimybių skatinimas". Kaip nurodoma savivaldybės kvietime „ši nuotolinė paskaita skirta specialistams (-ėms), dirbantiems (-čioms) švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos, kultūros ir sveikatos apsaugos srityse. Paskaitos tikslas - gilinti žinias apie LGBTI įtrauktį ir lygių galimybių skatinimą, siekiant kurti įtraukesnę aplinką LGBTI asmenims. Tokia pati paskaita organizuojama ir gruodžio pradžioje. Ją ves Lietuvos gėjų lygos teisininkė.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybę su klausimais, kokie specialistai turėtų dalyvauti renginyje? Prašėme nurodyti, kokių kitokių teisių nei visiems gyventojams savivaldybė gali pasiūlyti LGBT žmonėms? Projekte kalbama apie švietimo, kultūros prieinamumą. Ar šiuo metu LGBT bendruomenės nariams Jurbarke yra neprieinamos tokios paslaugos kaip ir kitiems gyventojams?

Tačiau gautame komentare atsakymų mažai. „Atsakydami į Jūsų laišką informuojame, kad Jurbarko rajono savivaldybė ar jos įstaigos projektų, susijusių su LGBT teisių užtikrinimu, nevykdo. Tačiau esame atviri visoms iniciatyvoms, skatinančioms toleranciją, pagarbą vieni kitiems, lygiateisiškumą. Dėl to pasiūlymu dalyvauti Jūsų minimame seminare pasidalinta su savivaldybės institucijomis", - nurodė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Zita Tytmonienė.

Priverstinai savanoriškas dalyvavimas?

Be to, į savivaldybę raštu kreipėsi tarybos narys Gintaris Stoškus. Jis paprašė visos informacijos apie projektą. Jam buvo pateikti netgi savivaldybės atsakymai į klausimyną, kurį gavo visos savivaldybės. Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius į KTU užklausą atrašė trumpai: „Informuojame, kad Jurbarko rajono savivaldybėje užtikrinamos visiems lygios galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos teikiant administracines ir viešąsias paslaugas. Iškilusias problemas spręstume vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais."

Tačiau toks atsakymas neįtiko Seimo kontrolierių tarnybai, kuri parengė naują raštą savivaldybei. Jame Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė nurodė pateikti teisės aktus, pagrindžiančius mero atsakymą. Tuomet savivaldybė patikslino atsakymą, nurodydama, kad savivaldybės teisės aktuose numatyta, kad prieš įstatymą yra lygūs visi gyventojai ir niekas negali būti diskriminuojamas. Taip pat savivaldybėje yra priimtas ir lygių galimybių tvarkos aprašas, įsteigtas lygių galimybių nuostatų įgyvendinimą prižiūrintis pareigūnas.

Interviu su Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu Gintariu Stoškumi:

- Kaip vertinate tokius projektus?

- Labai neigiamai. Kalbėjau su savivaldybės atstove, klausiau, kas pasiūlė tokį projektą, kad mes savanoriškai prievartiniu būdu dalyvautume tokioje paskaitoje. Liko neaišku, kiek savivaldybėje yra tokių asmenų, kuriems reikia užtikrinti teises, pavyzdžiui, mokykloje? Savivaldybė neturi tokios informacijos. Tuomet kyla klausimas, kokias problemas mes sprendžiame ir kieno teises turime užtikrinti? Galų gale, kokią teisę KTU ar Lietuvos gėjų lyga turi duoti nurodymus savivaldybei, siuntinėti užklausas ir reikalauti kažkokių ataskaitų?

Žiūriu į tokius dalykus neigiamai. Jeigu mes turėtume bent kažkokius skaičius, kaip mūsų savivaldybėje yra diskriminuojami vienos ar kitos lytinės orientacijos žmonės, galėtume apie kažką kalbėti. Dabar tokių duomenų mes neturime. Tik tai, kad jie nori organizuoti paradus.

Gyvenime visi esame susidūrę su kitos orientacijos žmonėmis, bet man nėra tekę girdėti, kad mūsų rajone būtų kažkokios diskriminacijos paraiškos.

- Projekte kalbama apie kultūros, švietimo, sveikatos paslaugų prieinamumą. Gal LGBT asmenys negali mokytis mokyklose, ateiti į renginius ar gauti gydymo paslaugų?

- Tikrai taip nėra. Jeigu nori dalyvauti kultūrinėje veikloje, niekas nediskrimuojami, gali gauti švietimo paslaugas, pats jas teikti. Man atrodo, kad Jurbarko rajone šis klausimas yra visiškai neaktualus. Jis yra išpūstas ir per daug sureikšmintas. Jie pas mus tikrai nėra diskriminuojami. Aš studentu būdamas pažinojau ir labai aukštas pareigas užimantį kitos orientacijos žmogų. Jis man labai padėjo, niekas jo nediskriminavo, neengė net tais senais laikais. O dabar labiau panašu, kad brukama kažkokia propaganda.

Matyt, vienas tikslas yra paveikti valdžios atstovus. O kitas - įsisavinti pinigus. Daugybė ES Lietuvai skiriamų lėšų yra tiesiog įsisavinamos per įvairius seminarus ir mokymus. Gal geriau pinigus skirti keliams, kurie jau darosi tragiškos būklės, gal geriau darbo vietų kūrimui.

- Savivaldybė tikina, kad pati iniciatyvų nevykdo, bet yra atvira visoms iniciatyvoms, skatinančioms toleranciją, todėl pasidalino informacija apie seminarus.

- Tai skamba kaip išsisukinėjimas. Toleranciją reikėtų suprasti ne tik kaip kitą orientaciją turinčių žmonių toleranciją, bet ir visos visuomenės narių toleranciją. Tolerancija žmonėms, kurie turi negalią. Kaip mes sprendžiame jų problemas? Kalbėkime apie toleranciją plačiąja prasme. Ar esame pakantūs kito nuomonei? Tai parodo visuomenės brandos lygį.

- Savivaldybės vadovai nedrįso pasakyti, kad išskirtinių teisių LGBT asmenims suteikti neketina ir projekte nedalyvaus?

- Nenori užsidirbti homofobų etikečių. Prisiminkime, kaip Seime elgėsi „Laisvės partija". Pakankamai agresyviai. Tas valdininkas, kuris bandydavo pakritikuoti, būdavo apšaukiamas homofobu ir nusodinamas. Tikrai yra baimės jausmas pasakyti kažką prieš šią bendruomenę. Tik vienas kitas meras išdrįso tai pasakyti. Nes realios problemos ir nėra.