Lietuva kitais metais į šalį įsileis dar 24 706 užsieniečius: esą trūksta savos darbo jėgos

Kaip aiškina ministerija, užsieniečių įdarbinimo kvotos dydis negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

Užimtumo tarnyba siūlo 2026 kalendoriniams metams nustatyti 24 706 dydžio kvotą. Tai sudaro 0,9 proc. nuo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus (2 893 288) dydžio.

Kvota taikoma užsieniečiams, kurie ketina dirbti ir kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduodami pagal statymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties"; visoms profesijoms visuose veiklos sektoriuose; tik naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams.

Užsieniečiams, ketinantiems dirbti, darbo rinkos poreikio vertinimas neatliekamas.

Gavę leidimą laikinai gyventi pagal įdarbinimo kvotą 2025 m.: 97,3 proc. užsieniečių įsidarbino ir dirba; dominuoja vyrai (94,8 proc.), 70,1 proc. (30-49 m.); 60,6 proc. visų leidimų laikinai gyventi išduota piliečiams iš keturių šalių (Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija); 97,3 proc. įsidarbino vidutinės kvalifikacijos profesijose, daugiausia 57 proc.- sunkvežimių vairuotojai; pagrindiniai sektoriai: transportas ir saugojimas (55 proc.) bei statyba (19,8 proc.); 1,8 proc. (351 asmuo) išdirbo tik mėnesį - trumpalaikė darbinė veikla neženkli.

Pagal sektorius daugiausia - 116 asmenų -transporto ir saugojimo įmonėse, o 70 asmenų - statybų; 6,2 proc. (1,2 tūkst. asmenų) neturi jokios darbinės veiklos po dokumento išdavimo datos, t. y. neįsidarbino ar dar nebuvo gauti duomenys iš „Sodros" apie jų darbinę veiklą;10,6 proc. (2 tūkst. asmenų) visų gavusių leidimus, dokumento išdavimo dieną jau dirbo įmonėse.

Anot ministerijos, šalies ekonomika lėtėja - III šių metų ketvirtį šalies realusis BVP padidėjo tik apie 1,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, BVP sumažėjo 0,2 proc., tai - pirmas ketvirtinis nuosmukis nuo 2023 m. pabaigos.

Pagrindinė ekonomikos lėtėjimo priežastis - susilpnėjusi apdirbamosios pramonės bei transporto ir saugojimo sektorių veikla. Nepaisant šių iššūkių, prognozuojama, kad 2025-2026 m. laikotarpiu ekonomika augs.

Lietuvoje gyventojų daugėja, jų skaičius siekia apie 2,9 mln. Pastaruoju metu migracijos srautas mažėjo dėl griežtesnės imigracijos ir leidimų gyventi politikos. Migracijos departamento duomenimis, 2025 m. lapkričio 1 d. leidimus gyventi visais pagrindais turėjo 214,8 tūkst. užsieniečių - 3,2 tūkst. asmenų mažiau nei metų pradžioje, ir 7,1 tūkst. mažiau nei praeitų metų pradžioje.

Leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu turėjo 98,8 tūkst. užsieniečių.

Akcentuojamas didelis vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikis: per laikotarpį (2024 m. lapkritį - 2025 m. spalį) Užimtumo tarnyboje registruota 164,3 tūkst. laisvų darbo vietų, iš kurių beveik 55 proc. - vidutinės kvalifikacijos darbuotojams. Darbo jėgos trūkumas yra ypač ryškus „techninėse" profesijose, gamybos, statybos sektoriuose, t. y. ten, kur dažnai reikalingi vidutinės kvalifikacijos darbuotojai.

Tarp profesijų, kurių darbuotojų trūkumas fiksuojamas rinkoje, patenka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, virėjai, siuvėjai, betonuotojai, mūrininkai, šaltkalviai, kelininkai, mėsininkai, elektrinių komponentų surinkėjai, elektrikai, vamzdynų montuotojai, kepėjai, suvirintojai, mėsininkai, žuvies pusgaminių ruošėjai, įvairių įrenginių operatoriai ir kt.

Vidutinės kvalifikacijos darbuotojų pasiūla ir paklausa esą nesutampa. Tokie sektoriai kaip gamybos, statybos, transporto, pramonės ieško darbuotojų su specifiniais įgūdžiais, techniniais gebėjimais, dažniausiai tai vidutinės kvalifikacijos darbai meistrams, operatoriams, apdirbamojo sektoriaus darbuotojams.

Demografinės tendencijos (senėjimas, emigracija, mažesnis jaunimo skaičius) ir prognozės rodo, kad vidutinės kvalifikacijos darbuotojų pasiūla mažėja. Darbdaviams sunku rasti tinkamų darbuotojų, net kai laisvų vietų yra daug, nes kandidatai neturi reikiamų įgūdžių, patirties ar kvalifikacijos.

Anot ministerijos ir Užimtumo tarnybos, tai mažina galimybes užpildyti darbo vietas vietiniais darbuotojais.

Darbuotojų trūkumą patiria apie du trečdaliai šalies įmonių. Skelbiama, esą užsienio darbuotojų poreikis išlieka aktualiu užpildyti spragas tokiuose sektoriuose kaip informacinės technologijos, transportas, ir kompensuoti vietinės darbo jėgos trūkumą dėl kvalifikacijų neatitikimo ir demografinių veiksnių.