Lietuva vėl tampa meškų šalimi

Neseniai užfiksuota meška, netoli Druskininkų plaukianti Nemunu iš Baltarusijos. Taip pat pastebėta suaugusi meška, keliaujanti iš Prienų rajono iki Garliavos ir beveik pasiekusi Kauną. Kovo pabaigoje Kupiškio rajone pastebėtas ir meškų jauniklis. Pastarąjį savaitgalį viena lepečkojė atsibastė net iki Vilniaus.

Lietuvoje paskutinė rudoji meška buvo sumedžiota 1883 m. Varėnos rajone, prie Musteikos kaimo. Tai yra, prieš 142 metus. O dabar pavienės rudosios meškos pastebimos Lietuvoje jau nuo 2018 m. ir jų pasirodymų kasmet vis daugėja.

Specialistai sako, kad soti meška žmonėms ir jų augintiniams pavojaus nekelia, bet jeigu gamtoje trūks maisto, gali kilti konfliktų.

Svetainėje www.meskos.lt yra sudarytas meškų klajojimo po Lietuvą žemėlapis. Kol kas lepečkojės nesilanko tik Žemaitijoje ir pajūryje. Dzūkijoje, Rytų Aukštaitijoje, o dabar ir Suvalkijoje meškutės nufilmuojamos vis dažniau. Ypač prie Latvijos ir Baltarusijos sienų.

Tikėtina, jog šiemet žiemą Lietuvoje gimęs meškiukas lapnos po mūsų miškus bent 25-30 metų. Mat rudasis lokys, toks, koks aptinkamas Lietuvoje, laisvėje vidutiniškai gyvena 25 metus, o nelaisvėje - net iki 47 metų.

Tačiau ar lengva jam bus prie mūsų pritapti? Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas tuo abejojo.

„Mano manymu, - sakė E.Legeckas, - meškoms pas mus yra per mažai vietų. Jos atklysta į Lietuvą, kadangi Latvijoje ir Estijoje, taip pat Baltarusijoje meškų yra labai daug ir kai kurios tiesiog išstumiamos ieškoti naujų plotų. Jeigu pas mus būtų normalūs miškai, jos galėtų čia gyventi.

Bet vienas dalykas - pašarinės bazės joms pas mus trūksta, o antras dalykas - miškuose visur pjaunama, kertama, judinama, jokios ramybės nėra. O jeigu būtų ramybė, tai meška sėdėtų vienoje vietoje. Ji nėra migruojanti kaip briedis, kuris per dieną gali ir 70 km nueiti.

Jeigu mūsų miškai būtų pritaikyti meškai apsistoti vienoje vietoje, čia „prigyti", tai jinai nesirodytų įvairiuose rajonuose. Jinai čia bėgioja iš vienos vietos į kitą tik dėl to, kad nėra jokio ramumo. O jei neras, ko ėsti, tai eis į kaimus, ieškos maisto šunų dubenėliuose, arba į šiukšlynus eis.

Meškos yra visaėdės. Gali ėsti mėsą, duoną, grūdus, uogas, žalumynus, daržoves. Jeigu bus derlingas ruduo, jinai išsilaikys, bet žiemą bus problemų. Ją vaiko iš visur, tai ji prieš žiemą į Baltarusiją gali pasukti, arba į Latviją. Prieš žiemą meškos ėda daugiau, kad nutuktų žiemos miegui, o jeigu ji neprikaupia riebalų, ji neužmiega ir valkatauja. O kai žiemą valkatauja, ji yra žymiai piktesnė.

Meška per vieną kartą gali suėsti 6-10 kg maisto, bet gyvūnas neturi tokio skrandžio, kad turėtų valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę. Suėda daug, bet retai. Tiesa, jei pavyksta apsistoti kokiame nors spanguolyne, tai gali ėsti ir po truputį, kiek netingi tų spanguolių prisirinkti. Jeigu užeitų spanguolyną, tai tiek ten sėdėtų, kol visą nuėstų. Todėl nėra konkrečios maisto normos, kiek meška turi suėsti. Viskas priklauso nuo pašarinės bazės, ką randa gamtoje."

Pasak E.Legecko, meškos gali keliuose sukelti avarijas. Lygiai taip pat kaip avarijas gali sukelti Lietuvoje veisiami stumbrai: „Tie stumbrai nėra iš gamtos, bet iš stumbryno dirbtinai paleisti ir kai kurie žiemą grįžta į stumbryną paėsti. Manau, kad stumbryno išlaikymas, turint omenyje, jog tenka kompensuoti ir ūkininkų pasėliams padarytą žalą, yra tik lėšų švaistymas. Meškos, jeigu jų daugės, irgi ūkininkams kenks".

Lietuvos zoologijos sodas šiuo metu neturi, neveisia meškų, todėl, kaip patikino sodo atstovė Gintarė Dočkienė, nėra specialisto, galinčio pakomentuoti šių gyvūnų elgesį bei gyvenimo gamtoje ir nelaisvėje ypatumus. Bet 1958 m. sode buvo pastatyti meškų voljerai.

Vyresni kauniečiai dar prisimena, jog sodas turėjo nepaprastai siaurame narve laikomą, nuolat linguojantį ir geležinius grotų virbus graužiantį rudąjį lokį. Vėliau sode atsirado gana nemažas juodųjų meškų ir meškiukų voljeras. Šios meškos, prieš prasidedant sodo rekonstrukcijai, buvo padovanotos Čekijos zoologijos sodui. Kadaise Kaune gyveno ir baltasis lokys Kasparas. Tačiau, sulaukęs 17 metų, susirgo kaulų vėžiu, todėl 2013-aisiais teko užmigdyti.

Klaipėdos zoologijos sodo vadovas E.Legeckas sakė esąs įsitikinęs, kad zoologijos sode reikėtų laikyti ne tik meškas, bet ir kiaules, nes vaikai jau jų nepažįsta.

„Bet pažiūrėkite, - kalbėjo E.Legeckas, - kas po 24 milijonų eurų įdėjimo į Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukciją liko? Jisai padarytas parku. Tai jau ne zoologijos sodas.

1980-1990 metais ten buvo daug voljerų ir kiekviename gyveno koks nors gyvūnas. Buvo paprasti tie voljerai, bet gyvūnų buvo daugiau. O dabar geriau koks nors plastmasinis gyvūno žaisliukas ir istorija apie tą gyvūną.

Pradžioje būdavo leidžiama liūtą, tigrą laikyti lauke 50 kv.m. plote, o dabar staigiai padidino iki 900 kv.m. ploto. Tai kaip tada zoologijos sodams plėstis? Jei bus tokia situacija, Lietuvoje zoologijos sodų iš viso neliks!"

Komentuoja meškų dresuotojas Nikolajus Zobovas:

Meškų Baltarusijoje, matyt, prisiveisė tiek daug, kad joms pradėjo trūkti ploto, nes meškoms reikia didelių plotų. Dėl to jos eina per tvorą iš Baltarusijos ir keliauja pas mus. Ir patinai, ir patelės migruoja, bet dažniausiai patinas išstumia patelę, todėl ji su savo meškiukais eina ieškoti kitų plotų, o patinai užima geresnius guolius. Aišku, jeigu suranda. Nes pas mus Lietuvoje jau nėra tokių miškų, kad galėtų meškos ramiai gyventi. Visur gi žmonės - grybautojai, uogautojai, kirtėjai, medžiotojai!

Jūs supraskite, jeigu metai bus skurdūs, jei bus sausra, jei meškoms bus mažai zuikio kopūstų, meškinių česnakų, kuriuos jos labai mėgsta, tai jos pradės puldinėti naminius gyvūnus, lįsti į daržus. Meška, priklausomai nuo jos svorio, suvalgo apie 1,5 kg maisto kasdien. Morkų, kurias labai mėgsta, kopūstų gali suvalgyti 2,5 kg per dieną. Aš dirbau su juodosiomis meškomis iš Karelijos, tai jos iš tikrųjų nemėgsta mėsos. Jos tik iš bado valgo mėsą, o kaip maisto pagrindą - daržoves, žalumynus, uogas. Juodosios meškos laisvėje gyvena 12-15 metų, panašiai kaip šunys, o nelaisvėje mano viena meškutė mirė 30-ies metų, kita - 31-erių.

Laisvėje jos žiemai pramiegoti pasirenka išverstus medžius. Vis vien po jais būna koks nors plyšys, tai dar giliau pasikasa ir atsigula. Bet joms pavojinga užmigti netoli šieno kaugių, nes pelės miegančioms meškoms kailius apskabo ir tempia tuos pūkus į savo lizdus. Dėl to meškos net gali sušalti. Ar meškos medų mėgsta? Taip, gal ir mėgsta, bet bičių drėvių miškuose ne tiek ir daug. Aš savo meškoms šiek tiek medaus duodavau.

Visos meškos atsiveda vaikus žiemą ir iki vasaros vidurio maitina jauniklius savo pienu. Manau, kad Lietuvoje pastebėtas meškiukas jau gimęs Lietuvoje, nes per tvorą dar sunkiai perliptų paskui motiną iš Baltarusijos. O patelė susiporuoti galėjo dar Baltarusijoje, nes devynis mėnesius būna nėščia. Meška per dieną gali nueiti apie 50 km. Jeigu jos yra sočios, tai yra baukščios ir nelenda į konfliktus su žmonėmis, bet jeigu netyčia ant jos užeisi, kai miega ar turi jauniklių, tai gali ir užpulti.

O šiaip meškos, priklausomai nuo veislės, yra meilios ir dresuojamos kaip šunys. Aš dažniausiai dirbdavau su Karelijos meškomis, nes jos smulkesnės, sveria iki 250 kg. O aš dirbdavau su sveriančiomis 150 kg. Manau, jeigu meškos, dabar keliaujančios po Lietuvą, neužšoks ant žmonių, tai nieko baisaus neatsitiks. O jeigu užšoks, bus konfliktas. Jeigu Lietuvoje neras pakankamai maisto, keliaus toliau. Jeigu iki rudens suras čia guolį, tai pasiliks, o jei neras - keliaus toliau.