1 nuotr.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parlamentarei Ritai Tamašunienei atsikerta, kad gerai mokėti lietuvių kalbą Lietuvoje nėra nuodėmė ir tautinėms mažumoms.
„Vertindama jus kaip empatišką žmogų, galvoju, kad šitoje situacijoje mes galime surasti sprendimus. O mano klausimas dėl visai netinkamai organizuoto 4 klasės pradinio ugdymo koncentro pasiekimų patikrinimo. Matematikos ir gimtosios kalbos organizavimo ir pasirengimo procesas įvyko ir švietimo bendruomenė nekelia klausimų, o ne lietuvių mokykloms lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimas atsirado spalio pabaigoje ir bendruomenė dabar suprato, kad jų vaikų 4 klasėje laukia sausio mėnesį, konkrečiai sausio 21 dieną, dar vienas patikrinimas - privalomas, būtinas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Aš galvoju, ar jūs vertinote tą procesą ir ar suprantate, kad tai, švelniai tariant, tikrai šokiravo ir mokytojus, ir mokinius, ir tėvus, kurie jau dabar labai teiraujasi dėl to patikrinimo. Ar ketinate jį atšaukti, bent šių metų, tai yra 2025 metų?" - į R.Morkūnaitę-Mikulėnienę kreipėsi parlamentarė R.Tamašunienė.
„Tikrai girdžiu, ką jūs sakote, bet manau, kad visi ir šitoje salėje, ir apskritai Lietuvos valstybės piliečiai turbūt suprantame, kad gerai mokėti valstybinę kalbą yra privalumas kiekvienam ją gerai mokančiam. Mes matome tautinių mažumų mokyklose ne iki galo įkvepiančią situaciją dėl vaikų valstybinės kalbos mokėjimo. Taip, tam reikia ir atitinkamų specialių mokymo programų, nes vaikai yra iš mišrios kalbinės aplinkos. Tos programos paruoštos, beje, konsultuojantis ir dalyvaujant tautinių mažumų mokyklų mokytojams. Taip pat reikia imtis ir kitų priemonių ir papildomų konsultacijų tiems, kuriems labiausiai iškyla keblumų.
Dabar kalbant apie jauniausius moksleivius, dažnai matome, kad tos spragos, kurios atsiranda vėlesniame amžiuje, jos susiformuoja ankstyvame amžiuje. Tad matymas, kad lietuvių kalbos, valstybinės kalbos, mokėjimas, nepaneigiant gimtosios kalbos, kultūros, tradicijų ir visų kitų dalykų, ką tautinės mažumos puoselėja, na, tas problemas mes turime apčiuopti kuo anksčiau.
Dabar dėl jūsų minimo klausimo, dėl patikrinimo - jis niekaip nedarys įtakos tolimesniam vaikų mokymuisi. Pavyzdžiui, aš girdžiu tokį tarsi nerimą, kad jeigu 4 klasėje kažkas kažko neišlaiko, tai negalės mokytis 5 klasėje. Ne, šitas patikrinimas yra skirtas, jeigu taip galėčiau pasakyti, nuotraukai, bendram vaizdui, kokia yra situacija, gauti. Tarkime, jeigu 4 klasėje vaikui yra daug sudėtingumų ir jisai net neišlaiko lietuvių kalbos, yra tokių atvejų ir, matyt, bus, ir tai yra natūralu ir suprantama, kad 5 klasėje jam galėtų būti skirtos papildomos konsultacinės valandos. Tam ministerija skirtų resursų ir lėšų.
Aš manau, kad šita kryptis yra tinkama, ir labai prašyčiau ir švietimo bendruomenės, ir mokyklų bendruomenės atkreipti dėmesį, kad tai niekaip nedarys įtakos tolimesniam mokymuisi. Tas patikrinimas kaip tik suteiks galimybę pastiprinti ir duoti papildomų instrumentų valstybinei kalbai mokytis. Vienintelis dalykas, dėl ko galiu sutikti, kad galbūt dėl komunikacinių, dėl kitų dalykų tėvams, mokyklų bendruomenėms gali susidaryti įspūdis, kad tai yra kažką ypatingo lemiantis dalykas, kad tai galbūt papildomas stresas. Bet tikrai noriu nuraminti, kad tai, kokia situacija šiandien yra vaikų ir ypač tautinių mažumų mokyklų moksleivių, kad jie natūraliai parodytų savo gebėjimus, kad valstybė galėtų jiems padėti tinkamiau išmokti valstybinę kalbą ir taip užtikrinti sėkmingesnį tolimesnį ir mokymąsi, ir profesijos pasirinkimą", - tikino ministrė.
