1 nuotr.„Lietuvos gyventojai smėlį dažniausiai įsivaizduoja gelsvą, bet ir mūsų šalyje jo yra kitokių spalvų. Pavyzdžiui, akinamai balto, violetinio ar net juodo", - sako Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Minkevičius.
Tamsias spalvas smėliui suteikia netradiciniai Lietuvos smėlio mineralai - kvarcas ir lauko špatas, bet visai kiti - sunkieji mineralai (jų tankis didesnis nei 2,7-2,8 g/cm3). Tai ilmenitas, amfibolas, piroksenas, biotitas, rutilas, cirkonas, magnetitas, leikoksenas ir ypač violetiniai granatai.
„Kai tokio smėlio susikaupia daug, t. y., kai sunkiųjų mineralų koncentracija didelė, tokios vietos ar sankaupos vadinamos sąnašynais. Iš sunkiųjų mineralų sąnašynų galima išgauti alavo, geležies, titano žaliavų", - priduria geologas.
Pasak V.Minkevičiaus, Lietuvoje sunkiųjų mineralų sąnašynų galima rasti povandeniniame Baltijos jūros šlaite tarp Juodkrantės ir Smiltynės, taip pat tarp Klaipėdos ir Šventosios. „Bangų mūša ir povandeninės srovės padeda išskalauti smulkesnes daleles, molį ir aleuritą, o likusiame smėlyje sunkesni mineralai lengviau nusėda ir yra sunkiau pernešami (kvarco ir feldšpatų dalelės taip pat pasišalina, nes yra lengvesnės). Taigi jūros srovės ir bangos bėgant laikui surūšiuoja mineralų grūdelius pagal dydį ir sunkį", - aiškina geologas.
Lietuvos smėlio sudėtyje esantys mineralai mums daug atskleidžia apie geologinę praeitį. Jie rodo, kad mūsų teritorijoje vyko sudėtingi dabartinį kraštovaizdį formuoti padėję geologiniai procesai, įskaitant ledynų veiklą ir jūrinių srovių įtaką.
