Lietuvos bankas – už siūlomą NT mokestį, dalies lengvatų naikinimą

„Teigiamai vertiname siūlymą didinti nekilnojamojo turto mokesčio visuotinumą, išlaikant progresyvius, bet ne pernelyg didelius tarifus“, – žurnalistams antradienį kalbėjo G. Šimkus.

Mokesčių pertvarkos projektus Seime Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija registravo praėjusią savaitę.

Tarp jų – siūlymas nustatyti 40 tūkst. eurų neapmokestinamo NT kartelę. 

0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Atsisakius siūlymų dėl 2 proc. tarifo, brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc.

„Tai, ką mes matome, (…) kas buvo pateikta Finansų ministerijos dabar jau konsultacijai, nemaža dalimi vienaip ar kitaip atliepia, (…) ką anksčiau ar vėliau yra išsakęs Lietuvos bankas“, – sakė G. Šimkus.

Finansų ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 12 proc. didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taikomą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui, atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms, sugrąžinant standartinį 21 proc. apmokestinimą.

„Matome, kad Finansų ministerija pasiūlė mažinti esamas lengvatas, kurios daug kainuoja biudžetui, ir tai buvo vienas iš pagrindinių LB siūlymų, kaip finansuoti gynybos poreikių didinimą – būtent eiti per lengvatas. Teigiamai vertiname ir lengvatinio (PVM – ELTA) tarifo didinimą“, – dėstė LB vadovas.

Sveikina GPM pokyčius: mažins mokestinį „gyvulių ūkį“

Projektais taip pat siūlomi keturi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, priklausantys nuo sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies.

Anot LB vadovo, tokie ministerijos planai yra tinkamai pasirinkti, siekiant mažinti „gyvulių ūkį“ valstybės mokesčių sistemoje.

„Finansų ministerija bando mažinti įvairių pajamų apmokestinimo skirtumus – velnias ten slypi detalėse, bet tai yra žingsnis teisinga kryptimi, mažinant (…) gyvulių ūkį ir skirtingo pajamų apmokestinimo reiškinį Lietuvoje“, – akcentavo G. Šimkus.

Iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., virš 120 VDU – 36 proc. tarifas.

Centrinio banko vadovas nesiėmė vertinti kritikos sulaukiančio siūlymo taikyti didesnį nei numatyta anksčiau tarifą didžiausioms pajamoms.

„Tai yra mokesčių progresyvumo įvertinimas – manau, kad dėl to dalyko turėtų pasisakyti politikai, kiek jis turi būti progresyvus, bet ne ekspertinė institucija“, – pridūrė G. Šimkus.

Be to, jo teigimu, cukraus mokesčio saldintiems gėrimams įvedimas prisidės prie kenksmingų įpročių visuomenėje mažinimo.

Projektuose numatyta apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, jei cukraus ar saldiklių kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 5 gramus, taip pat gėrimų paruošimui naudojamus sirupus, miltelius ar kitus koncentratus.

Tikimasi, kad naujausi siūlymai bus priimti dar Seimo pavasario sesijoje, tokiu atveju įsigaliotų nuo ateinančių metų.