1 nuotr.Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2 890 200, kai prieš metus - 2 885 900. 2024 m. dėl natūralios gyventojų kaitos (gimusių ir mirusių skaičiaus skirtumas) gyventojų skaičius sumažėjo 18 771, o dėl neto tarptautinės migracijos (imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas) padidėjo 23 099.
Jau kelerius metus iš eilės nuolat daugėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių: 2022 m. - 100 187, 2023 m. - 189 411, o 2024 m. pradžioje - 221 848 (17,1 proc. daugiau nei 2023 m.).
Užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, 2024 m. pradžioje sudarė 7,69 proc. bendros gyventojų skaičiaus dalies (2023 m. - 6,62 proc.).
2025 m. pradžioje mūsų šalyje gyveno 163 valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės.
Tarp Europos valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, vyravo Ukrainos piliečiai - 77 080 (2023 m. - 86 352), Baltarusijos - 57 511 (2023 m. - 62 165), Rusijos - 14 978 (2023 m. - 15 888) piliečiai.
Iš visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių tik 8 309 yra ES valstybių piliečiai (2023 m. - 6 964), iš jų: 1 545 - Latvijos, 1 037 - Vokietijos, 909 - Lenkijos piliečiai.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, „reikėtų pažymėti, kad nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčiams įtakos turėjo teigiama grynoji tarptautinė migracija, karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano, Indijos skaičius, taip pat neigiama natūrali gyventojų kaita".
