Lietuvos oro erdvė Rusijos orlaivių pažeista tyčia ar atsitiktinai?

Rusijos lėktuvai, atskridę iš Kaliningrado srities, išbuvo Lietuvos teritorijoje 18 sekundžių, įskrido į mūsų erdvę 700 m.

Į incidentą iškart sureagavo Lietuvos karinės oro pajėgos, buvo pakelti du NATO Ispanijos oro pajėgų naikintuvai, atliekantys oro policijos misiją.

Kaip vertinti šį incidentą? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sakė manantis, jog tai buvo netyčinis oro erdvės pažeidimas, Rusijos lakūnams dalyvaujant Kaliningrado srityje vykusiose pratybose.

Rusijos naikintuvai jau ne pirmą kartą įskrenda į Lietuvą. 2005 m. rugsėjį galimai pasiklydo Lietuvoje, Šakių rajone, netoli Plokščių miestelio ir sudužo Rusijos naikintuvas SU-27, pilotuojamas majoro Valerijaus Trojanovo. Pats lakūnas saugiai katapultavosi Jurbarko rajone.

Ar tikrai šį kartą mūsų oro erdvė buvo pažeista netyčia?

Interviu su buvusiu krašto apsaugos ministru, užsienio politikos apžvalgininku Audriumi BUTKEVIČIUMI:

- Čia nėra joks atsitiktinumas, nes jis vyksta stipraus santykių paaštrėjimo fone. Ir tai yra toks įprastinis būdas pademonstruoti, kiek jie gali šeimininkauti mūsų oro erdvėje. Ir iš esmės tai yra grasinimas, kad jūs net nespėsite sureaguoti, o mes jau būsime jūsų sostinėje. Maždaug tokia kalba.

Bet Lietuva reagavo pareikšdama protestą - ir tokiu atveju nieko daugiau ir nereikia daryti.

- Ar neatmetate galimybės, jog panašių provokacijų tik daugės?

- Aš atmetu galimybę, jog jų nedaugės. Suprantate, šitos provokacijos yra sudėtinė tos įtampos, kuri prasiveržia kaip hibridinis karas, dalis. Niekur mes negalime nuo to pabėgti, tiesiog mūsų geopolitinė situacija tai lemia. Bet mūsų skaitytojams galiu pasakyti, kad pavojaus požiūriu šiandien mūsų situaciją aš vertinu kaip geresnę, negu, sakykime, prieš pusmetį. Todėl reikia priimti šios dienos realybę, bet nereikia to paversti pretekstu būti strese ir išsigandusiems.

- Kodėl mūsų situacija dabar geresnė nei prieš pusmetį?

- Nes tarptautinė situacija labai stipriai pasikeitė. Visų pirma, tai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žaidimai su Baltarusija. Jie stabilizavo Baltarusiją ir sumažino joje Rusijos įtaką. Diktatorius ar ne diktatorius, bet Lukašenka turi alternatyvinį elgesio modelį ir, mano prognozėmis, taip lengvai nepasiduos Putino žaidimams.

O kitas dalykas - prasidėjo pakankamai nemažas JAV spaudimas Rusijai. Sakykime, tai pirmosios tokio spaudimo valandos. Ir dabar mums laikyti Lietuvą šitame kontekste potencialiu Rusijos taikiniu, aš manau, kad nereikėtų.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS:

„Tas dabartinis incidentas jau pakankamai ryškiai aprašytas, į jį sureagavo tiek Prezidentas, tiek Premjere, ir Užsienio reikalų ministerija tam tikrą poziciją išreiškė, todėl aš manau, kad visi veiksmai iš mūsų pusės yra tokie, kokie ir turėtų būti.

Ar Rusijos orlaiviai įskrido į Lietuvos oro erdvę netyčia? Visko gali būti, nes tos treniruotės vyko visai šalia Lietuvos ir Rusijos sienos. Gali būti ir atsitiktinai pažeistos ribos. Čia gali būti ir tyčia, ir netyčia - iš kurios pusės pasižiūrėsi. Bet mes sureagavome taip, kaip turi būti sureaguota. Pamatėme, kaip suveikė visa oro apsaugos sistema, kuri buvo sukurta.

Man labai patinka, kad pakankamai greitai ir sklandžiai buvo sureaguota. Reakcija buvo žaibiška - ir tai labai gerai. Rusijos orlaiviai pasišalino labai greitai. Aišku, 700 m atstumas tokio greičio lėktuvams yra niekis. Greitai skridai - ir praskridai sieną, jeigu dviejų valstybių ribos šiek tiek pasimaišė.

Bet vienaip ar kitaip, tai yra blogas incidentas. Labai blogas, bet reakcija iš mūsų pusės buvo greita - ir tai puiku. Lietuva sureagavo, NATO gynybos sistemos sureagavo, NATO lėktuvai buvo pakelti, Rusijos lėktuvai pasišalino.
Šitas incidentas dar kartą leido patikrinti, kaip sklandžiai ir koordinuotai suveikia mūsų gynybos sistemos. Rusai pamatė, kad apie incidentą iškart pranešta tiek mūsų vadovybei, tiek NATO vadovybei. Kol kas viskas padaryta taip, kaip priklauso.

O ar rusai mus testavo - galime galvoti visaip. Galime galvoti, kad testuoja. Ir gerai. Gavo atsakymą!"