1 nuotr.Šių metų egzaminų sesija išryškino ne tik turinio, bet ir sisteminio organizavimo problemą, konstatuoja Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS). Todėl, pasak organizacijos, susidaro įspūdis, kad valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtimi tapo ne žinių, o moksleivių ištvermės patikrinimas.
„2025 metų egzaminai išryškino ne tik turinio, bet ir sisteminio organizavimo problemą – nors neatitikimai bei klaidos yra natūralus reiškinys, šiai abiturientų kartai pastaroji egzaminų sesija gali kainuoti brangią ateities siekių kainą. Mokiniai buvo verčiami prisitaikyti prie nenuspėjamų sąlygų vietoje to, kad parodytų tai, ko buvo nuosekliai mokyti“, – pranešime dėsto LMS.
„Egzaminų struktūra ir jų organizavimas vis labiau tolsta nuo kasdienio mokyklinio ugdymo, o egzaminų paskirtis ima panašėti ne į žinių patikrinimą, bet į gebėjimą „įveikti iššūkį“.
Tai kelia klausimą, ar brandos egzaminai vis dar skirti įvertinti žinias ir pasirengimą, ar veikiau jau tik tikrina ištvermę, prisitaikymą ir gebėjimus suspėti tilpti į nurodytą laiką?“ – akcentuoja organizacija.
Pasak LMS, abi VBE dalys buvo kupinos ne tik turinio, bet ir struktūros, organizacinių sprendimų bei vertinimo prieštaravimų.
Pirmosios dalies egzaminai neatitiko ugdymo programų
Moksleivių vertinimus visos sesijos metu rinkusi organizacija tikina, kad pirmoje VBE dalyje, kurią laikė vienuoliktokai, atsiskleidė keli kertiniai trūkumai: neatitikimas ugdymo programoms, temų netolygumas, techniniai trikdžiai ir struktūrinis neaiškumas.
LMS teigimu, techniniai nesklandumai paveikė visų dalykų egzaminus, mokiniais skundėsi dėl stringančios sistemos, netinkamos klaviatūros.
Anot jų, pirmoje istorijos egzamino dalyje pasitaikė dvyliktos klasės temų, o moksleiviai pasigedo bandomojo šio dalyko egzamino. Tuo metu chemijos, informatikos, ekonomikos ir filosofijos egzaminų pirmąsias dalis laikę moksleiviai teigė, kad kai kurios temos nebuvo nagrinėtos nei pamokose, nei vadovėliuose.
Visgi, pasak LMS, daugiausiai diskusijų kilo dėl pirmosios anglų kalbos egzamino dalies. Moksleiviai tikino, kad skaitymo užduotys buvo perteklinės, su sudėtingu, kartais pasitaikančiu C1 lygio žodynu, o joms skirtas laikas – neadekvatus.
Antroji VBE dalis pasižymėjo laiko trūkumu
LMS teigimu, dvyliktokų laikytoje antroje VBE dalyje dominuojantis iššūkis buvo laiko trūkumas ir perteklinis teorinių užduočių kiekis.
Anot organizacijos, laiko stygius itin jautėsi lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu. Moksleiviai tikino, kad užduotį teko rašyti iš karto į švarraštį. Pasak LMS, interpretaciją rašyti pasirinkę mokiniai skundėsi ir analizuojamo teksto apimtimi.
Tuo metu antrąją anglų kalbos VBE dalį laikę mokiniai turėjo parašyti tris skirtingus tekstus per ribotą laiką.
Kaip skelbta anksčiau, baimindamiesi, kad neišlaikys matematikos VBE, dvyliktokai trečiadienį ketina protestuoti prie Vyriausybės. Pasak jų, šia iniciatyva siekiama, kad būtų sumažinta matematikos žinių patikrinimo išlaikymo kartelė.
Primename, kad pagrindinės VBE sesijos metu ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai laikė po 17 egzaminų.
NŠA duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laiko per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų.
