LRT pinigų niekad neužtenka

Anot M.Garbačiauskaitės-Budrienės, politikai turėtų įvertinti, jog nacionalinis transliuotojas taip pat yra svarbi šalies gynybos dalis, todėl bet koks biudžeto mažinimas turės neigiamą poveikį LRT misijai.

Tiesa, LRT generalinė direktorė pareiškė, esą neprieštarauja siūlymui mažinti kitąmet neproporcingai augantį LRT finansavimą.

Pagal esamą reglamentavimą, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų. O akcizo pajamos vis didės, kadangi šie mokesčiai didinami siekiant padidinti gynybos finansavimą.

„Suprantame, kadangi akcizų mokestis yra didinamas dėl gynybos, tai LRT į tą augimą nenori ir neturi pretenduoti. Kita vertus, mes suprantame, kad LRT irgi yra gynybos dalis, tą svarbu suvokti, kad mums irgi reikia rengtis tai dienai X, kad mūsų operacijos nesustotų, kaip įstatymas reikalauja. Tai irgi kainuoja ir į tai jau yra nemažai investuota", - žurnalistams teigė M.Garbačiauskaitė-Budrienė, pasak kurios, bet koks LRT biudžeto mažinimas turės poveikį organizacijai siekiant tinkamai vykdyti savo misiją.

„Mums labai svarbu, kad būtų išlaikytas pats tas finansavimo modelis - kad jis leistų LRT išlikti autonomiškai ir nepriklausomai kasmet nuo politikų valios", - pažymėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė, pridurdama, esą lyginant su kitomis ES šalimis, pagal finansavimo Lietuvos nacionaliniam transliuotojui apimtis Lietuva rikiuojasi trečioje vietoje nuo pabaigos.

Algirdo Syso vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė „Nemuno Aušros" lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymui „įšaldyti" dabartinį LRT finansavimą - ne mažinti, o bent jau nebedidinti.

Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus LRT siūloma kasmet skirti apie 80 mln. eurų. Tokį siūlymą palaikė 7, prieš balsavo 4 komiteto nariai. Komiteto pirmininkas A.Sysas šiuo klausimu susilaikė. Savo ruožtu jis siūlė naują LRT finansavimo modelį. Pagal jį, kitais metais visuomeninio transliuotojo biudžetui būtų skiriama 1 proc. GPM ir tokia pat dalis - surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis sumažėtų iki 0,9 proc. Tačiau Seimas palaikė R.Žemaitaičio iniciatyvą.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visuomeniniam transliuotojui numatyti asignavimai yra didesni nei Valstybės saugumo departamentui (VSD) skiriamas finansavimas. Visgi, patarėjas pabrėžia - jei Seimas palaikytų šį siūlymą, biudžete atsilaisvinę pinigai galėtų būti patikėti kultūros sektoriui.

„Šiuo metu LRT biudžetas yra didesnis nei viso VSD biudžetas. Tai, matyt, tie skirtumai rodo, kad kažkas yra verta didesnio dėmesio.

Manome, jeigu LRT biudžetas yra užšaldomas ties 80 mln. eurų, tas augimas, kuris turėtų būti, tie 8 mln. eurų turėtų būti skiriami kultūros finansavimui padidinti ir tai būtų pakankamai reikšmingesnė suma kultūros fondui", - „Žinių radijui" teigė V.Augustinavičius.

LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams numatyti daugiau nei 88 mln. Pastaruosius metus LRT finansavimas nenatūraliai augo - 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. - 53,79 mln. eurų, 2022 m. - 55,43 mln. eurų, 2023 m. - 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.

„Vakaro žinios" primena, kad Valstybės kontrolė kone pusmetį atliko Seimo pavestą valstybinį auditą ir įvertino LRT 2021-2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito metu nustatytos sisteminės dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, programų turinio prieinamumo ir viešųjų bei programų pirkimų spragos.

Komentuoja žurnalistas, buvęs LRT tarybos narys Artūras RAČAS:

„Pirmiausiai reikia pasižiūrėti į LRT biudžeto kitimą per pastaruosius penkerius metus. Jis išaugo beveik dvigubai. Vargu, ar kuri iš kitų valstybinių institucijų, kurios taip pat turi savo misijas (ar tai būtų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ar Skrydžių valdymo centras), tiek išaugino savo biudžetus.

Antras dalykas - šiandien daugumoje sričių finansavimas netgi mažinamas solidarizuojantis - kad būtų galima daugiau prisidėti prie šalies gynybos. Nes prisiėmėme labai didelius įsipareigojimus. Nemanau, kad LRT turi būti išimtis. Jei jau veržiamės diržus, tai veržkimės visi solidariai. O dabar vieni veržiasi, kiti pučiasi. Gerai prezidento patarėjas pasakė - LRT finansavimas netgi didesnis nei VSD, kurio svarba šiandien yra ypatinga.

Aišku, galima daugiau palyginimų pateikti. Kad ir tokį, jog LRT vadovės alga yra didesnė nei premjerės ar Seimo pirmininko. Tai, švelniai tariant, nėra adekvatu. LRT vadovai pripratę, kad pinigų kasmet daugėja, todėl, kai iškyla poreikis pradėti taupyti, prasideda verksmai ir kalbos apie žodžio laisvės ribojimus ir panašiai", - komentavo A.Račas.

Anot jo, ir su 80 mln. eurų siekiančiu biudžetu tikrai LRT galėtų įvykdyti savo misiją, tačiau jos ir su dabartiniu finansavimu ne visai vykdo.

„Įstatyme aprašyta LRT misija, kurios sudedamųjų žinių yra daug: skleisti patikimas žinias, puoselėti kultūrą, sudaryti platformą skirtingoms nuomonėms ir panašiai. Bent jau dėl pastarojo tai tikrai galima ginčytis", - pastebėjo A.Račas.

Komentuoja žurnalistas, buvęs Seimo narys Valdas VASILIAUSKAS:

„LRT vadovės pasakymas, kad, nedidinant finansavimo, nacionalinis transliuotojas nebegalės vykdyti savo misijos, yra gryniausia demagogija. Pradėkime nuo lietuviškos patarlės, kad, kiek vilką bešersi, jis vis tiek žiūrės į mišką. Ją perfrazuojant galima sakyti, kad, kiek bešersime LRT, ji vis tiek žiūrės į Dalią Grybauskaitę bei konservatorius. Kur čia misijos vykdymas, kai įstatyme apibrėžta, jog turi būti atspindėtos visos nuomonės ir draudžiama įsipareigoti vienai politinei jėgai ar ideologijai?

Dabar Vyriausybė nelabai nori vykdyti Valstybės kontrolės išvadų dėl LRT, nes mano, kad meilikaudama LRT pavergs jos širdį", - konstatavo V.Vasiliauskas.

Anot jo, konservatorių laikais patvirtintas LRT finansavimo modelis yra ydingas.

„Nes finansavimas visiškai nepriklauso nuo veiklos rezultatų - kaip LRT bedirbtų, vis tiek atitinkamas finansavimas garantuotas. O štai komercinės televizijos turi pataikauti žiūrovams, nes yra priklausomos nuo reitingų, reklamos, todėl orientuojasi į „bulvarą". Tačiau LRT, gaudama garantuotą finansavimą, irgi orientuojasi į „bulvarą".

Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC finansuojamas panašiai kaip LRT, tačiau kasmet Didžiosios Britanijos Parlamento komitetas derasi su BBC valdyba dėl kitų metų transliuotojo finansavimo. Jis gali ir padidėti, ir sumažėti, priklausomai nuo šalies finansinės būklės, biudžeto surinkimo. Ir, aišku, nuo BBC laidų kokybės. O pas mus... Žaidimų, viktorinų yra kone daugiau nei šviečiamųjų laidų. O LRT plius kanalas, kaip konstatavo Valstybės kontrolė, daugiau nei 50 proc. laidų kartoja, o ne rodo naujas", - reziumavo V.Vasiliauskas.