1 nuotr.Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) planuojant stabdyti nuo sausio įsigaliojusį draudimą į trečiąsias šalis eksportuoti kelis tūkstančius dvejopos paskirties prekių, ministerijos vadovas Lukas Savickas argumentuoja, kad draudimas turėtų daugiau nei 250 mln. eurų siekiantį nuostolį Lietuvos ekonomikai.
Ministras teigė situaciją jau aptaręs su Užsienio reikalų ministerija (URM), artimiausiu metu ketina susitikti ir su verslo bendruomene.
„Klausimas yra apie kaštus mūsų ekonomikai. Akivaizdu, kad tos prekės, kurios tikrai yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios prekės, kad ir dvejopo panaudojimo, bet jos yra sudarančios 250 ir daugiau mln. eurų (ekonominę vertę – ELTA) kasmet. Akivaizdu, kad tai yra didelė įtaka mūsų ekonomikai, ir didžioji dalis, pagal šalis žiūrint, šių prekių daugiausia pasiekia būtent tą pačią Ukrainą. Akivaizdu, kad mūsų verslai šiam segmente veikia atsakingai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė L. Savickas.
Gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, įvairūs transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
L. Savickas pabrėžė, kad panaikintas draudimas „nesudarytų aiškių prielaidų“, kad apeinamos sankcijos.
„Lietuvos verslai, bet tuo pačiu ir valstybė po Naujųjų metų atsibudo su tokia ne visai malonia dovanėle – suprato, kad priimti skuboti Vyriausybės sprendimai, nutarimai, padarė tikrai nedėkingą situaciją“, – vietoje to sprendimą kritikavo L. Savickas.
„Turime kokį nors asmeninį kompiuterį, kuris gali būti naudojamas ir vaikui daryti namų darbus, bet ir gali kažkas droną pilotuoti su juo. (...) Tos prekės mes ir anksčiau negalėjom vežti kirsdami Rusijos teritoriją žeme, tačiau dabar taip pat negalime skraidinti ir oru, išskyrus 10 valstybių, kurios yra nurodytos, kad į jas galima (...) – tokia yra situacija, kuri akivaizdžiai turi neigiamą įtaką mūsų ekonomikai, tačiau jokiu būdu nėra tiesiogiai susijusi su kažkokiomis rizikomis ar kitais sprendimais, kurie paveiktų mūsų saugumą“, – tikino jis.
Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti draudimą, turės priimti Vyriausybė, tai planuojama padaryti antroje sausio mėnesio pusėje.
Visgi, ministras sako, kad sprendimas nereikštų viso nacionalinių sankcijų sąrašo naikinimo – anot L. Savicko, bus ieškoma geriausių būdų, kaip efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, veiksmai bus koordinuojami su kitomis ES valstybėmis.
„Verslai aiškiai įsipareigoja raštu, kad šios prekės nepasieks Rusijos rinkų, kad jos įsipareigoja daryti popardaviminę kontrolę, kad informuotų valstybę kur, kokiu metu po pardavimo, pristatymo jos yra. Tai sudaro mums galimybę mums patikrinti, kontroliuoti. (...) Ir tuomet sankcijos pačios, apribojant prekių eksportą, bus taikomos tik tuomet, jeigu šis pasitikėjimas bus sugriautas“, – tikino ministras.
Teisingi tikslai, netinkamos priemonės
Anot L. Savicko, pokyčiais buvo iškelti teisingi tikslai, tačiau pasirinktos netinkamos jų įgyvendinimo priemonės.
„Buvo iškelti tikslai ieškoti būdų, kaip Lietuvai toliau lyderiauti sankcijų politikoje, kaip ieškoti būdų, kad mes tuos norinčius apeiti sankcijas užkardytume. Visai tai buvo padaryta teisingais tikslais, bet akivaizdžiai paskubota paskutiniais posėdžiais, net nebuvo paskaičiuota, kokia bus ekonominė žala Lietuvos ekonomikai“, – žurnalistams kalbėjo politikas.
Lietuva, pasak ministro, turi toliau išlikti sankcijas ryžtingai įgyvendinančia valstybe, tačiau priemonės turi būti efektyvios, sukurti kuo mažesnę žalą šalies ekonomikai.
„Mes esame vienintelė ES valstybė, pasirinkusi štai tokius sprendimus daryti, ir belieka prekes eksportuoti arba per Latvijos oro uostus, ar per Lenkijos oro uostus“, – problemą pažymėjo L. Savickas.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) apie siekį stabdyti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.
Šį buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir Vyriausybės sprendimą kritikuoja verslo atstovai, teigdami, kad pokyčiai buvo įgyvendinti skubotai, nesikonsultuojant su verslu.
