LTG vadovai: „Rail Baltica“ finansuoti galima iš RRF, europinių Sanglaudos fondų

Kaip jau skelbta anksčiau, 2027–2028 m. baigiantis bendrijos investicijų programai, „Rail Baltica“ projektui iškils finansavimo iššūkių.

Trečiadienį su „Rail Baltica“ susijusių įmonių atstovai Seimo Europos reikalų komitetui pristatė projekto eigą ir aptarė galimybes pritraukti lėšų per kitus europinius instrumentus – tarp jų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Yra klausimas dėl finansavimo – 2026-2027 m. nėra jokių instrumentų europinių, iš kurių būtų galima finansuoti šitą projektą. Buvo svarstomos galimybės, kaip tai būtų galima padaryti, kažkokį tiltinį finansavimą jau Lietuvoje – ar iš Sanglaudos fondo, ar iš RRF kažkaip pasidaryti, kad vėliau jau iš tų pinigų, kurie 2028 m. iš fondo atsirastų, kad galėtų tas trūkumas atsirasti“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo LTG generalinis direktorius.

„Yra karinio mobilumo dalykai – „Rail Baltica“ iš tiesų vienas iš jo panaudojimo galimybių yra pervežinėti karinę techniką. Tai nėra paslaptis. Dėl to projektas tam tikra irgi pabrango, nes sunkesni kroviniai, turi būti ir kitokios sankasos statomos“, – tikino E. Lazauskas.

Tuo metu LTG grupės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas sakė, kad posėdyje kalbėta ir apie papildomo skolinimosi galimybes, tiesa, Lietuvos biudžeto klausimas nebuvo paliestas.

„Šiuo atveju yra keletas finansavimo galimybių, kurios nenutrūksta. Klausimas – kas turėtų pasiskolinti ir kas turėtų skolintis tam, kad būtų galima tą tarpą pragyventi“, – teigė jis.

„Biudžetas yra ribotas, mes puikiai suprantame, kad čia reikia nestandartinių sprendimų. Kapitalo rinkose pinigų yra ir yra labai daug – aš sakyčiau, čia reikia konstruoti nestandartinį sprendimą, kuris patenkintų multimilijardinius poreikius“, – pridūrė V. Žalimas.

Viceministrė: poreikis – laikinam finansavimui

Tuo metu laikinoji susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad pagrindinis „Rail Baltica“ įgyvendinimo iššūkis yra darbų sparta ir investicijų tempas.

„Šiai dienai (projektui – ELTA) turime 1,6 mlrd. eurų su viršum. Panaudoję mes turime labai nedaug iš tos sumos, tai pagrindinis iššūkis šiai dienai yra sparta ir tempas investicijų. Pademonstruoti pažangą yra vienintelis dalykas, kuris mums padės derybose dėl naujos finansinės perspektyvos, tai projekto brandos demonstravimas, spartos didinimas“, – žurnalistams po posėdžio sakė L. Maskaliovienė.

Jos teigimu, dėl finansinio ES biudžeto ciklo 2027 m. projektui reikės ieškoti laikino finansavimo šaltinių.

„Tai bus iššūkis, nes dabartis jau bus pasibaigęs finansavimas, ateitis dar neatėjusi. Tam periodui reikės ieškoti finansavimo, jeigu šitie 1,6 mlrd. nebus panaudoti arba naujoms, paruoštoms statyboms dar nebus gautas finansavimas“, – kalbėjo laikinoji viceministrė.

L. Maskaliovienė pridūrė, jog Lietuva neturės kitos išeities kaip tik ieškoti papildomo kapitalo, nes be jo tokio masto projektų įgyvendinti nėra įmanoma.

„Tik finansų rinkos ir bankai finansuoja atsiperkančius projektus, tai reiškia, tokie dalykai gali finansuotis iš „Rail Baltica“ visų komponentų, tai nebent stotys, kurios pajamas generuoja – tie projektai, iš kurių pajamas gaus geležinkeliai ir galės grąžinti tas paskolas“, – dėstė kadenciją baigianti viceministrė.

Dar vasarą valstybės auditas nustatė, kad nuo 2017 iki 2023 m. „Rail Baltica“  projektas išbrango keturis kartus – nuo 5,8 iki 23,8 mlrd. eurų. Tai vyriausioji valstybės auditorė Eivida Šlamė siejo su sprendimu projekto įgyvendinimą išskirstyti į 2 etapus.

Planuojama, kad pirmo etapo viso projekto biudžetas sudarys apie 15 mlrd., iš kurių Lietuvos dalis sudarys 5,4 mlrd. eurų.

Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.