Maisto kainų taryba dar neatpigino nė vieno produkto

Kodėl kyla kainos

Maisto kainų tarybos narys, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas teigė, kad I.Hofmano minima platforma būtų vieta, kur žmonės galėtų pasitikrinti, kur yra mažiausios kainos. Tačiau, anot G.Kauzono, taryba svarstė ir kitus svarbius klausimus - gal net svarbesnius.

„Sutarėme, - sakė G.Kauzonas, - kad akademinių institucijų atstovai paskaičiuos, kas įtakoja maisto kainas.

Labai svarbu pirkėjams vienoje vietoje rasti maisto kainas, bet taip pat svarbu suprasti, dėl ko tos kainos keičiasi ir kodėl yra būtent toks, o ne kitoks kainų lygis. Pavyzdžiui, didėja minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), atsiranda pakuotės mokestis, todėl turime nustatyti, kiek vienas ar kitas aspektas įtakoja maisto kainas.

Galime daug kalbėti šiuo klausimu, bet kai neturime vienoje vietoje sukauptos informacijos apie kiekvieną kainas įtakojantį veiksnį, labai sudėtinga priimti sprendimus. Dabar vyksta diskusijos tarp verslo ir profesinių sąjungų dėl MMA kitais metais, bet suprantame, kad papildomi pinigai neatsiranda iš niekur - jie turi atsispindėti gaminio kainoje ir ją atitinkamai padidinti.

Arba, pavyzdžiui, norime perdirbti pakuotes. Iš ekologinės pusės tai geras tikslas, bet prekybos požiūriu tokia pakuotė yra kelis kartus brangesnė nei įprasta, todėl vėlgi didėja produkto kaina. Kelių mokestis taip pat įtakoja kainą, nes akivaizdu, kad niekas nedirbs sau nuostolingai.

Todėl sakome, kad pradžioje reikia išsiaiškinti, kokie objektyvūs faktoriai veikia maisto produkto kainą ir kiek kiekvienas jų prisideda prie kainos didėjimo. Turime nustatyti bent penkis pagrindinius veiksnius, branginančius maisto produktus, o tada jau eiti į Vyriausybę teikti pasiūlymus."

Prekybos tinklai nėra demonai

Aišku, oponentai sakys: kodėl kitose valstybėse kainos mažesnės? Tačiau G.Kauzonas pabrėžė, kad neverta kalbėti apie tolimas valstybes, jei net nežinome, kokios kainos yra Lenkijoje ar Latvijoje.

„Matome, kad brangsta Lietuvoje, - pridūrė G.Kauzonas, - tačiau čia yra daug įtaką darančių faktorių. Pavyzdžiui, sakome, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos ir reikia ją atsivežti iš trečiųjų šalių, bet vienur jos reikia daugiau, kitur - mažiau, o tai įtakoja atlyginimus ir produkcijos kainas.

Nereikia demonizuoti prekybos tinklų. Yra dar vienas faktorius, kurio neįvertiname - pasaulio rinkų tendencijos. Jei pasaulio rinkose didėja pieno paklausa, gamintojai džiaugiasi didesnėmis supirkimo kainomis, o kai paklausa sumažėja, perdirbėjai nebeturi kur dėti pieno ir sako ūkininkams: „Atsiprašome, bet nebegalime mokėti tiek, kiek anksčiau." Kartais neįvertiname pasaulinių tendencijų. Dabar, pavyzdžiui, didelė paklausa kiaušinių ir paukštienos, todėl tai irgi įtakoja kainas.

Reikia įvardyti visus veiksnius, o kai žinosime, kaip kiekvienas jų konkrečiai įtakoja kainas, galėsime kalbėti detaliau. Tada diskusija bus ne emocinė, o paremta skaičiais ir mokslininkų išvadomis. Be to, jau dabar yra platformų, pavyzdžiui, Pricer.lt, kur galima palyginti kainas. Galima sužinoti, kiek ta pati duona kainuoja skirtingose parduotuvėse. Gaila, kad ne visi žmonės naudojasi tokiomis platformomis. Gavę mokslininkų atsakymus, stengsimės informaciją apie maisto kainas pateikti kuo prieinamiau ir paprasčiau."

Didesnės kainos - nauda valstybei?

Maisto tiekimo grandinę sudaro keturi žaidėjai: ūkininkai, perdirbėjai, prekybininkai ir vartotojai. Sprendžiant pagal gamybos kaštus, supirkimo bei mažmenines kainas, šioje grandinėje nuskriausti lieka ūkininkai ir vartotojai, o laimi perdirbėjai bei prekybininkai.

Tiesa, kylant maisto kainoms, daugiau surenkama PVM, todėl į valstybės biudžetą patenka daugiau lėšų. Už jas mokamos didesnės algos biudžetininkams, indeksuojamos pensijos, tačiau visą šį pinigų prieaugį „suryja" augančios maisto ir paslaugų kainos. Tad statistinio piliečio kišenėje vis tiek lieka mažiau pinigų nei pernai ar užpernai. Nemaloniausia tai, kad nuolat brangsta būtiniausių maisto prekių krepšelis.

Kita vertus, Lietuvos bankas konstatuoja, kad nuo 2020 m. maisto kainos Lietuvoje išaugo apie 50 proc., tačiau pernai, kaip teigia „Eurostat", kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos valstybėse ir gerokai mažesnės už ES metinį maisto kainų augimo vidurkį, kuris siekė 2 proc. Labiausiai maistas pernai brango Maltoje (5 proc.), o Čekijoje net atpigo 3 proc. Visgi Europos Centrinis Bankas prognozuoja, kad kainos ES šalyse šiemet augs.

Komentuoja Pricer.lt racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo įkūrėjas ir vadovas Arūnas VIZICKAS:

Ne platformą reikia kurti, o pradžioje įpareigoti visus prekybininkus viešai skelbti kainas. Tik tada galima kurti įvairias platformas. Pavyzdžiui, Anglijoje pati vyriausybė sukūrė sistemą, pagal kurią degalinės privalo viešai deklaruoti kainas, ir ši informacija nuolat atnaujinama. Suinteresuotos pusės, remdamosi tais duomenimis, kuria įrankius vartotojams - degalų kainų ar atstumų iki degalinių palyginimo platformas, platformas maisto kurjeriams, ieškantiems pigiausių prekių ir jas pristatantiems vartotojams ir t.t.

Antra, jei tokią platformą kurs Maisto kainų taryba, ji kainuos labai brangiai, tad mes, mokesčių mokėtojai, turėsime dengti šią nesąmonę, kai kažkas vaikščios, rinks kainas, jas suvedinės, pildys ataskaitas ir pan. Be to, jei taryba rinks kainas, ji nesugebės aprėpti didelio prekių asortimento, tad gausis sąrašas, kuris vieniems bus aktualus, o kitiems - ne, ir tai neskatins konkurencijos tarp prekybininkų.

Turėtų būti toks įrankis, kuris pirmiausia skaidrintų rinką, o antra - įgalintų vartotoją pasirinkti jam aktualiausią ir geriausią pasiūlymą. Tai kaip ravėti daržą: norėdami užauginti kultūrą, turime pašalinti piktžoles, kurios atima saulę, nes priešingu atveju naudingos kultūros neauga.

Turime turėti skaidrią rinką, o privačios platformos galėtų sukurti precedentą, kad kainų palyginimuose atsirastų ne tik vietiniai, bet ir užsienio, pavyzdžiui, Lenkijos prekybininkų pasiūlymai. Tokiu atveju kainų kilimas galėtų sustoti ar net sumažėti dėl konkurencijos.

Turėtume siekti, kad padidinta alga ar indeksuota pensija reikštų galimybę už tuos pinigus nusipirkti daugiau, o ne kad padidinimą „suvalgytų" išaugusios kainos.

Kalbant apie dabartinę Maisto kainų tarybos veiklą, tenka pripažinti, kad ji dirba prastai, nes kainos toliau auga dideliu procentu. Jos ne tik nesustabdomos, bet net nėra aišku, kodėl jos kyla. Neaišku, kodėl pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango net 17 proc. ES vidurkis rodo, kad žmogus maistui skiria apie 15 proc. pajamų, o Lietuvoje - net 25 proc. pajamų.