Seime kelią skinantis idėjai progresiniais tarifais papildomai apmokestinti azartinius lošimus, Finansų ministerija siūlo šio projekto nesvarstyti.
Tai numatyta šią savaitę registruotame ministerijos projekte, kuris bus teikiamas Vyriausybei.
Seimas birželį po pateikimo pritarė demokratų frakcijos atstovo Tomo Tomilino iniciatyvai įvesti progresinius 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. tarifus organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas, taip pat nuotolinius lošimus.
Parlamentaras siūlė dalį papildomų pajamų iš azartinių lošimų apmokestinimo skirti gynybai.
Nors ministerija teigia pritarianti tokiam projekto tikslui, Seimui įstatymo siūloma toliau nesvarstyti, argumentuojant įvairiais artimiausiais metais azartinių lošimų sektoriui įsigaliojančiais ribojimais.
Pasak ministerijos, nuo lapkričio lošimų organizatoriai privalės taikyti atsakingo lošimo priemones, o nuo kitų metų gegužės – įdiegti centralizuotą nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų visų nuotolinių lošėjų tapatybės nustatymą ir registravimą, apskaitytų lošėjų veiksmus lošiant, atliktus statymus ir laimėjimų išmokėjimą.
Iki kitų metų Vyriausybė taip pat turės Seimui pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta vieninga lošėjo kortelė.
„Azartinių lošimų įstatymu jau nustatytų įpareigojimų ir Vyriausybės rengiamų naujų įpareigojimų įgyvendinimas pareikalaus iš lošimų organizatorių ženklių prisitaikymo prie naujo teisinio reglamentavimo išlaidų“, – aiškina ministerija.
Jos teigimu, šiemet taip pat įsigaliojo nuo 20 iki 22 proc. padidintas loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifas, dėl ko lošimų organizatoriai patirs papildomų ženklių išlaidų.
„Todėl siekis papildomai apmokestinti lošimų organizatorius vertintinas ateityje pagal jų veiklos rodiklius, nustatytus įpareigojimus lošimų organizatoriams įgyvendinus praktikoje“, – nurodo ministerijos atstovai.
Pagal pirmąjį balsavimą Seime įveikusį siūlymą, progresinis apmokestinimas reikštų, kad loterijų ir lošimų mokesčio bazei, neviršijančiai 1 mln. eurų, būtų taikomas 22 proc. mokesčio tarifas, o viršijančiai 1 mln. eurų, tačiau neviršijančiai 3 mln. eurų – 27 proc.
Tuo metu 32 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas 3–5 mln. eurų sumai.
Mokesčio bazei, viršijančiai 5 mln. eurų, būtų taikomas didžiausias – 37 proc. – mokesčio tarifas.
Anot T. Tomilino, progresinis lošimų apmokestinimas šiuo metu galioja Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje.
Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos per 2024 m. siekė beveik 242 mln. eurų, o nuotolinių lošimų rinka augo 14,9 proc.