1 nuotr.Lietuvos valdžios sektoriaus skola kitąmet augs iki 45,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), prognozuoja Finansų ministerija. 2025 m. valstybės skola turėtų siekti 39,9 proc. nuo BVP, o tai reiškia, kad kitais metais ji ūgtelės daugiau nei 5 proc.
Šiemet skola turėtų siekti 7,1 mlrd. eurų, o 2026 m., pagal Finansų ministerijos prognozę, ji kils iki 10,7 mlrd. eurų.
„Nuo 2024 m. matome skolos augimo tendenciją“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo finansų viceministras Darius Sadeckas.
2027 m. prognozuojama šalies valdžios sektoriaus skola nuo BVP dar augs iki 49 proc., 2028 m. toliau žadamas skolos augimas, bet lėtesnis – kils iki 50,9 proc.
Atitinkamai didės ir skolos aptarnavimo išlaidos – šiemet jos turėtų siekti 0,7 proc. nuo BVP, o kitais metais šoktelėti iki 1 proc. Pinigine išraiška, anot D. Sadecko, skolos aptarnavimas gali kainuoti daugiau nei 800 mln. eurų.
„Santykis su BVP yra viena, bet jeigu pasižiūrėtume į skolos aptarnavimo nominalias išlaidas, tos sumos yra dar įspūdingesnės. 2025 m. skolos aptarnavimo išlaidos, kurios suplanuotos biudžete, yra beveik 600 mln. eurų. (...) Kitais metais skolos aptarnavimas, kaip mes prognozuojame, perkops 1 proc. nuo BVP, o tai grubiai yra virš 800 mln. eurų“, – teigė finansų viceministras.
Jis neatmeta, kad ateinančių kelerių metų perspektyvoje, skolos aptarnavimo išlaidos gali perkopti 1 mlrd. eurų.
„Tokios sumos lėšų yra tiesiog išleidžiamos ir jos pačios savaime tais metais nebekuria jokio efekto. Tai tiesiog praeities arba tų einamųjų metų didesnių išlaidų kaina“, – aiškino D. Sadeckas.
Finansų ministerijos duomenimis, didžiąją dalį – 58 proc. – skolinimosi poreikio 2025 m. sudarė valstybės biudžeto (su ES ir kita parama) deficitui finansuoti. 41 proc. sudaro ankstesnių skolų grąžinimas ir tik 1 proc. skolos sudaro lėšų poreikis kitiems tikslams.
Tuo metu pagrindinis skolinimosi šaltinis yra euroobligacijos jungtinio platinimo (sindikato) būdų – jos sudaro 53 proc. šiemet pasiskolintų lėšų. 41 proc. yra pasiskolinamas valstybės vertybinių popierių aukciono būdu bei valstybės taupymo lakštais (VTL), o 6 proc. sudaro tiesioginės paskolos.
Nors skola artimiausiais metais reikšmingai augs, Finansų ministerija pastebi, kad skolinimasis vidaus rinkoje neturi daug potencialo augti, tad didžiąją dalį skolos augimo sudarys euroobligacijos užsienio rinkose.
Prognozuojama, kad šiemet vidaus rinkoje galiausiai bus pasiskolinta 2,9 mlrd. eurų, euroobligacijomis užsienyje – 3,8 mlrd. eurų, ir 0,4 mlrd. eurų sudarys tiesioginės paskolos.
Kitąmet skolinimasis vidaus rinkoje turėtų šoktelti iki 2,9 mlrd., euroobligacijomis užsienio rinkoje bus pasiskolinta 3,8 mlrd. eurų ir 2,4 mlrd. eurų sudarys tiesioginės paskolos. 2027–2028 m. nenumatoma didesnio skolinimosi vidaus rinkoje – toliau daugiausia bus skolinamasi iš kitų minėtų šaltinių.
ELTA primena, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau buvo sakęs, jog valstybės skolos lygis kitąmet turėtų augti, bet nepatikslino kiek. Anot jo, augimas numatomas dėl privalomų avansinių mokėjimų, kurių reikia karinei technikai įsigyti.
Pernai finansavimo poreikiui patenkinti bei įsipareigojimams įvykdyti Vyriausybė pasiskolino virš 5,5 mlrd. eurų. Valstybės skola praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau nei 29,97 mlrd. eurų arba 38,2 proc. šalies BVP.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola šių metų pabaigoje sudarys apie 33 mlrd. eurų arba 39,9 proc. numatomo BVP.
