1 nuotr.Trečiadienį popiet miškų ūkio sektorių atstovaujančių asociacijų vadovai susitinka su premjeru Gintautu Palucku. Kadangi su ministru pirmininku bendraus asmenys, suinteresuoti miškų kirtimu, jau iš anksto peršama mintis, kad jų yra per daug.
Pranešama, kad susitikime dalyvaus Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos miškų ūkio rūmų, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena", Medienos perdirbimo asociacijos vadovai. Susitikime planuojama aptarti miško ūkio, medienos apdirbimo ir baldų pramonės, privačių miško ir žemės savininkų interesų ir aplinkosauginių iniciatyvų derinimą.
Taip pat norima aptarti naujojo Miškų įstatymo projekto poveikį šalies ekonomikai, miškų ūkio, baldų ir medienos apdirbimo pramonės gyvybingumui, bei būtinybę apsaugoti miško ir žemės savininkų teises į jų nuosavybę bei galimus problemų sprendimo būdus.
Dar prieš susitikimą buvo išplatintas pranešimas, kuriuo peršama mintis, kad miškų Lietuvoje daugėja, nors plika akimi matome, kad jie sparčiai nyksta. Suinteresuoti asmenys raštu net kreipėsi į premjerą Gintautą Palucką, Seimo pirmininką Saulių Skvernelį bei visus parlamentarus.
„Lietuvos miškingumas yra 33,8 proc. bei vis didėja, brandžių medynų tūris - 171,4 mln. kubinių metrų ir dar didėja, bendras metinis medienos tūrio prieaugis siekia 19,6 mln. kubinių metrų", - dėstoma kreipimesi.
„Einama lengviausiu keliu ir „prevenciškai" saugomais skelbiami vis didesni ūkinei veiklai priskirti miškų plotai. Pastarojo meto valstybės institucijų sprendimai ir priimami teisinio reguliavimo pakeitimai nepagrįstai ir nepamatuotai riboja miškų ūkio veiklą, didina administracinę naštą", - teigia miško pramonės atstovai.
Jie gąsdina: jei miškų kirtimas nebus liberalizuotas, Valstybinių miškų urėdijos metinės pajamos sumažės iki 60 mln. eurų per metus - dėl medžiapjūtės apimčių sumažėjimo. Privačių miškų savininkai neteks iki 48 mln. eurų pajamų per metus, medienos pramonė praras iki 15-20 proc. pajamų dėl susidariusio žaliavos trūkumo, o Lietuva esą neteks iki 1,4 mlrd. eurų per metus sukuriamos vertės šalies viduje.
Beje, „Vakaro žinios" jau yra paaiškinusios paradoksą, kaip čia yra, kad, atsirandant vis daugiau kelmų, miškų statistiškai nemažėja ir net daugėja. Dar 2022 m. Valstybės kontrolė atliko auditą, kaip užtikrinama Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsauga. Ji nėra užtikrinama: nepasiekti numatyti miškingumo tikslai, daugėja gyvūnų, vabzdžių, ligų ar kitaip pažeistų medžių ir t.t. Tačiau, pasirodo, statistiškai miškų ploto Lietuvoje daugėja.
Arvydas Laurinkevičius, Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-iojo departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas „Vakaro žinioms" po atlikto audito paaiškino: „Iškirtus mišką miškingumas nesumažėja, nes miškingumas iš esmės yra miško žemė. Ir numatyta pareiga po to joje iškirstą mišką atkurti. Todėl iškirtus mišką miškingumas nesumažėja".
