1 nuotr.Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad aštrias parlamentarų diskusijas įžiebęs Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas užtikrintų tvarų šeimos planavimo, nėštumo nutraukimo, motinystės bei lytinio švietimo reglamentavimą.
„Jau 2023 metais patvirtintame ministro įsakyme išdėstytos nuostatos apibrėžia dabartinę praktiką. Ši iniciatyva tiesiog nori pakelti tas pačias nuostatas, paslaugų teikimo taisykles į aukštesnį reguliacinį lygį. Dėl to yra poreikis, kad, pasikeitus ministrams, šių nuostatų tvarumas tikrai būtų išsaugotas. Tai vertinu kaip reprodukcinės sveikatos teisių tvarumo užtikrinimą“, – šią savaitę Eltai teigė M. Jakubauskienė.
Opozicijos atstovams sukritikavus projektą, esą valstybės lėšos galėtų būti panaudojamos svarbesnėms reikmėms kaip, pavyzdžiui, spartesniam onkologinio gydymo kompensavimui, ministrė tikina – šių sričių priešinti nederėtų.
„Siūlyčiau nepriešinti šių dalykų. Reprodukcinė sveikata yra labai svarbus visuomenės sveikatos ir sveikatos paslaugų teikimo elementas“, – pabrėžė ji.
L. Šukytė-Korsakė: niekas nekalba apie pasekmes moterims
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė sako, kad reprodukcinei sveikatai skirtas įstatymo projektas nėra pakankamai paruoštas.
„Mano nuomonė yra dviprasmiška. Projektas nėra paruoštas pilnai. Tokie projektai turi ateiti iš Vyriausybės, ne vieno Seimo nario iniciatyva. Tam yra reikalingas ir antikorupcinis, ir ekspertinis vertinimas, taip pat – Vyriausybės išvados“, – šią savaitę Eltai vardijo L. Šukytė-Korsakė.
„Nesu nei už, nei prieš, tačiau, niekas neatliko jokių susitikimų su medikais, gydytojų sąjungomis“, – pridūrė ji.
Pasak „Nemuno aušrai“ priklausančios parlamentarės, pirmiau reikėtų kalbėti apie psichologinės pagalbos teikimą, o ne imtis nėštumo nutraukimo įteisinimo įstatyme ir numatymo, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai.
„Niekas nekalba apie pasekmes moterims. Tai yra chirurginė intervencija. Moterims, kurios pastoja, būna įvairių situacijų, pavyzdžiui, išprievartavimai ar panašiai, tai tos procedūros yra atliekamos ir šiai dienai. Tačiau, reikia prisiminti, kad tokios moterys yra šoko būsenoje. Nebūtina iš karto pulti atlikti nėštumo nutraukimo procedūros – pirmiau reikia suteikti psichologinę pagalbą“, – akcentavo L. Šukytė-Korsakė.
„Tai nėra nekaltas dalykas, kurį paimtume ir propaguotume moterims, kad darykitės nemokamai nėštumo nutraukimą ir jums nieko neatsitiks. Tai yra moters sveikata. Moteris gali po to vaikų nebeturėti“, – aiškino ji.
SRK pirmininkės teigimu, klausimų kelia ir įstatymo projekte numatyta valstybės prievolė užtikrinti nemokamų kontraceptinių priemonių prieinamumą.
„Matau suinteresuotumą. Tai nėra nekalti vaistai, jie sukelia ir alergines reakcijas, ir pakitimus organizme“, – pažymėjo politikė.
ELTA primena, kad šią savaitę Seimas ėmėsi svarstyti šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Pastarąjį parlamentui antradienį pateikė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Naujame dokumente prieš kelerius metus ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką siūloma įteisinti įstatymu. Taip pat – leisti su gydytoju pasikonsultavusioms nėščiosioms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones, į gimdymą lydintį asmenį.
Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.
B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti ir tai, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.
Visgi, projektas sulaukė parlamentarų kritikos. Demokratė Agnė Širinskienė tikino, kad šiame teisės akte nėra nieko naujo, o ketinimai visoms vaisingo amžiaus moterims kompensuoti kontraceptikus bei nėštumo nutraukimą diskriminuotų dalį pacientų, kuriems iš esmės yra reikalingas skubus onkologinis gydymas.
Panašios nuomonės laikėsi ir opozicijos atstovė Rita Tamašunienė, pareiškusi, esą „už abortus dabar planuojame išleisti valstybės lėšas, kai tuo tarpu nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų, norėdamos susilaukti vaikų“.
Šiuo metu Lietuvoje nėra reprodukcinę sveikatą reglamentuojančio įstatymo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.
