Mokesčių reforma: kas mokės daugiau

Daugiausia kritikos sulaukę Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų pakeitimai buvo priimti. Seimas apmokestino net ligos, bedarbių, tėvystės išmokas. Taip pat patvirtintas ir Nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Tiksliau, jau dešimtas jo variantas.

Didesni tarifai visoms pajamoms

Seimas nusprendė nuo kitų metų gyventojų pajamas apmokestinti trimis progresyviais tarifais - 20, 25 ir 32 proc., kartu taikant lengvatinį apmokestinimo režimą ūkininkams.

20 proc. bus apmokestintos didesnės nei 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet - 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. - nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet - daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) - 32 proc.

Ne iš darbo santykių gaunant iki 12 VDU (virš 27,5 tūkst. eurų) dydžio metines pajamas, joms bus taikomas 15 proc. tarifas.

Apmokestintos net išmokos

Taip pat bus apmokestintos ir ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, taip pat toliau bus apmokestinami ir dividendai.

Į bendrą pajamų sumą bus įtrauktos ir pajamos iš individualios veiklos - per metus joms viršijant 42,5 tūkst. eurų bus taikomi minėti trys progresiniai tarifai. Iki 35 tūkst. eurų dydžio metinių apmokestinamųjų pajamų tarifas nesikeis - palaipsniui didės iki 15 proc., nuo šios sumos iki 42,5 tūkst. eurų mokestis palaipsniui augs iki 20 proc.

Metinėms individualios veiklos pajamoms neviršijant 20 tūkst. eurų, bus taikomas 15 proc. mokesčio kreditas (išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).

Tarp GPM pakeitimų - ir prezidento iniciatyva taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) šeimoms, auginančioms vaikus. Jis per metus siektų 1044 eurus, arba 87 eurus už vaiką (po mokesčių - 208,8 eurų už vaiką).

Seimas palaikė Kaimo reikalų komitetui priklausančių parlamentarų siūlymą taikyti lengvatinį apmokestinimo režimą žemdirbiams. Pritarta taikyti 15 arba 20 proc. GPM tarifą, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Verslai išsikels

Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas įspėjo, kad tokie pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos verslui: „Sakoma, kad verslai neužsidarys, neišsikels į užsienį. Nors iškelti į užsienį yra vieni niekai. (...) Pritariu, kolegoms, kurie sveikina mokesčių reformą, už kurią niekas nepasisako, bet visi balsuoja. Gražu. Visi pasisakymai „prieš", o balsavimai - „už".

Audrius Petrošius sakė, kad nauji pokyčiai smogs didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems mokesčių mokėtojams. „Mieli valdantieji, nesuklysiu sakydamas, kad esate Dievo rykštė bent kiek geriau gyvenančiam Lietuvos žmogui.

Šiandienos sprendimais nesukursite jokios realios naudos, tik užkrausite dar didesnį mokesčių jungą ant labiausiai dirbančių ir kuriančių Lietuvą žmonių pečių. (...) Pagimdėte mokesčių frankenšteiną, kuris teoriškai gyvas, o praktiškai - nevaikščios.

Jau šiandien verslai ar individualias pajamas gaunantieji ieško įvairių alternatyvų, o jų Europoje ir pasaulyje tikrai yra. Norėdami neproporcingai nugręžti didžiausią pridėtinę vertę kuriančius dirbančiuosius, gausite riestainio skylę. Ir tai palies būtent jūsų rinkėją, mieli socialdemokratai", - sakė Seimo narys.

NT mokestis netaikomas pirmam būstui

Po gausios kritikos ir įvairių keitimų, Seimas patvirtino ir visuotinį NT mokestį, kuris įsigalios nuo kitų metų. Nuo jo atleido vieną būstą turinčius, taip pat ir dalį dabar NT mokestį jau mokančius, prabangų būstą turinčius gyventojus.

Nuspręsta pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų", visus ne pagrindinius gyventojų NT objektus - nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės.

Dėl konkrečios neapmokestinamos pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės - galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Be to, Seimas pritarė sumažinti tarifus brangiausiam turtui.

Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50-200 tūkst. eurų vertės antram turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės - 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų - 0,6 proc. Tačiau vietoje siūlyto 1 proc. turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesnis nei 1 mln. eurų vertės - ne 2 proc., tačiau 1 proc. tarifu.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai - nuo 0,5 iki 2 proc. Komercinis NT toliau bus apmokestinamas 0,5-3 proc. ribose, tarifus nustatant savivaldybėms.

Mokesčio surinks mažiau

Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų. Tačiau kai kurie Seimo nariai skaičiuoja kitaip.

„Prieš tai iš NT mokesčio surinkdavome apie 16 mln. Eur, dabar geriausiu atveju surinksime kokius 3 mln. Eur. Toks bus rezultatas", - Seimo posėdžių salėje sakė „valstietis" Valius Ąžuolas.

Jis siūlė atmesti naują projektą, kad liktų galioti senoji tvarka, o Seimo iniciatyva užšaldžius NT vertes, mokestis niekam nedidėtų. Tačiau tokie argumentai išgirsti nebuvo.

Pensijų reforma

Vakariniame posėdyje Seimas ketvirtadienį taip pat pritarė pensijų reformai.

Patvirtinta galimybė II pakopoje kaupiantiems pasitraukti iš sistemos nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027-ųjų pabaigos. Pasitraukę gyventojai galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jo neapmokestinant.

Už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros" įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą" - t.y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Taip pat atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą.

Pagal Vyriausybės siūlymą, savanoriškai nusprendę toliau likti kaupime žmonės kitąmet galės toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo savo atlyginimo, taip pat įmokas pasirinktinai didinti ar stabdyti vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.

Pasilikus kaupime, atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai žmogus sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos - liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba - kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.