Mokyklos be telefonų: mažiau patyčių, narkotikų ir agresijos

Priešnuodis problemoms

Širvintų rajono savivaldybėje jau kurį laiką ugdymo įstaigose mokiniams draudžiama naudotis telefonais. „Mes šią tvarką įvedėme 2023 m. ir manau, kad buvome pirmieji Lietuvoje. Įrašėme šią tvarką į mokyklų sutartis, kad vaikai, ateidami mokytis, žinotų, jog tai yra sutartinis punktas. Pradinėje mokykloje vaikai palieka telefonus spintelėje ir atgauna tik išeidami. Jeigu tėvai turi klausimų, gali skambinti auklėtojai. Progimnazijoje telefoną iš savo spintelės galima pasiimti nebent jis būtų reikalingas pamokoje.

Sprendimas nebuvo priimtas per dieną. Bet daug kalbėjome, susitarėme, kad turime pabandyti. Kaip ir įgyvendinant bet kokią naujovę, taip ir šiuo atveju iš pradžių buvo nepasitenkinimų, bet šiandien iš tėvų jaučiame tik palaikymą. Vaikai daugiau bendrauja, sumažėjo patyčių, narkotikų vartojimo problema.

Taip pat sumažėjo vaikų atskirtis, kai vieni vaikšto su naujausiais telefonais, kiti - su senesniais ir tarpusavyje konkuruoja", - „Vakaro žinioms" pasakojo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Merė sako, kad pirmus kelis mėnesius pasitaikydavo sukčiavimo atvejų, bet dabar to jau nebebūna. Per pertraukas vaikai vietoj vieni kitų filmavimo ir vaizdelių platinimo internete, užsiima aktyvia veikla: „Krūvos pinigų išmetama prevencinėmis programoms. Pirmas sprendimas, siekiant spręsti šią problemą, yra imtis telefonų naudojimo mokyklose sprendimų. Pinigus, kurie išleidžiami paskaitėlėms ir mokymams, geriau skirtų mokykloms, kurios galėtų vaikams nupirkti daugiau aktyvių pramogų. Mes, pavyzdžiui, pirkome biliardo stalus, treniruoklius, žaidimus, kuriais vaikai gali užsiimti per pertraukas."

Planuose - ir daugiau naujų priemonių

Akmenės rajono mokyklose taip pat neseniai atsisakyta mobiliųjų telefonų tiek pamokų, tiek pertraukų metu. „Aš jau prieš galbūt 8-erius metus lankiausi vienoje didelėje Mančesterio mokykloje, kur mokosi 3500 vaikų. Ten lankėmės su keliais merais ir ėmėme kalbėti, kad atmosfera kažkokia kitokia nei Lietuvoje. Tuomet pastebėjome, kad vaikai pertraukų metu neturi telefonų, planšečių, net išmaniųjų laikrodžių. Mokykloje kabo ženklai, kur nurodoma, kad nesilaikant taisyklių, gresia šalinimas iš gimnazijos.

Labai džiaugiuosi, kad šios praktikos mūsų savivaldybėje ėmėsi pačios įstaigos. Vaikai nesižavėjo šia idėja, kai kurie pedagogai - taip pat. Manau, kad tai daugiau susiję su tuo, kad yra vaikų, kurie galbūt trukdo pamokai, tad geriau, kad jie būtų užsiėmę su telefonais. Buvo sudėtinga, bet šiandien jau visose savivaldybės mokyklose taikoma taisyklė nenaudoti telefonų. Dabar vaikai jau žaidžia žaidimus, kas ilgiau išbus be socialinių tinklų. Blokuoja „TikTok", „Facebook", - „Vakaro žinioms" pasakojo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Jis taip pat pastebi, kad tai sumažino patyčių mokykloje: „Turėjome atvejį, kai vaikai išprovokavo berniuką iš daugiavaikės šeimos parodyti savo lytinius organus už pinigus, nufilmavo, o tuomet įrašas buvo išplatintas socialiniuose tinkluose. Įsivaizduokite, kokia tai trauma vaikui."

Meras sako, kad nemažai teigiamų pavyzdžių yra Estijoje, kur telefonai mokyklose taip pat uždrausti. „Pavyzdžiui, ten nėra skambučio, kad vaikai išmoktų patys planuoti savo laiką. Taip pat ten yra tvarka, kad mokiniai per dieną privalomai turi 40 min. pertrauką gryname ore. Nesvarbu, koks būtų oras. Tam labiausiai priešinosi tėvai. Bet buvo atliktas vaikų pasiekimų vertinimas iki šios priemonės ir po jos pritaikymo. Vaikų ugdymo rezultatai pagerėjo. Ar pavyks mums šią priemonę įdiegti, gal ir bus sunku, bet norėtųsi."

Paklaustas, kodėl telefonų Lietuvoje taip sunku atsisakyti valstybinių lygiu, meras sako, kad nemažai įtakos tam turi politikų noras įtikti rinkėjams. „Bet koks draudimas, kuris susijęs su kažkokiu draudimu, visada turės stiprių atgarsių. Jis bus nepopuliarus. O juk labiausiai girdimi tie, kurie priešinasi politikams ir juos kritikuoja, net jeigu ir mato tuose priimtuose sprendimuose naudą", - sako V.Mitrofanovas.

Interviu su Žaliosios gamtos mokyklos įkūrėja ir vadove Jolanta Lipkevičiene:

- Kiek laiko taikote mokyklos be telefono politiką?

- Septynerius metus veikiančioje mūsų Kauno Žaliojoje mokykloje niekuomet nebuvo galima turėti telefoną ugdymo proceso metu. Mokiniai čia rytais telefonus palieka tam skirtoje dėžutėje, o pasiimti gali tik einant namo. Jeigu yra poreikis susisiekti su tėvais, tai galima padaryti per ugdytoją.

Telefonai, jeigu ir yra naudojami, tai tik kaip mokymosi priemonė, kai to prireikia. O šiaip jie visuomet yra dėžutėse. Tai sumažina ir elektromagnetinį lauką. Nenorime, kad vaikai vaikščiotų su telefonais be perstojo lyg su kokiais širdies stimuliatoriais. Mūsų tikslas, kad jie susikoncentruotų į bendravimą, bendrystę ir kūrybą. Be telefonų jie kitaip bendrauja, kitaip sąveikauja su gamta. Tokia praktika taikoma ne vienoje šalyje. Apie tai kalbame jau dešimtmetį.

- Telefonas šiandien jau ne tik pramoga ar susisiekimo priemonė, bet ir patyčių įrankis?

- Tikrai taip. Neišmintingai naudojantis technologijomis, jos veikia žalojančiai. O kaip pornografija plinta per telefonus. Jaunuomenė užteršia savo vaizduotę.

Yra vaikų, kurie taip priklausomi nuo telefonų, kad jo atėmimas yra kaip koks širdies aparato išjungimas. Reakcijos baisios: kyla agresija, isterija. Negana to, pasireiškia fiziologiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, pykinimas. Tai yra labai rimta problema. Neužtenka tik paimti telefoną, reikia paaiškinti, kas vyksta su vaikais, kodėl taip darosi. Reikia skirti daug daugiau laiko asmenybės ugdymui. Nes telefono paėmimas neturi būti tik galios pozicijos rodymas. Tai turi būti sprendimas, paremtas abipusiu susitarimu ir supratimu.

Būna ir mūsų stovyklose tokių atvejų, kai pastebime, kad nesilaikoma tvarkos. Jeigu matome, kad vaikas socialiai neaktyvus, nesidomi aplinka, gamta, kitais žmonėmis, greičiausiai jis palapinėje turi antrą telefoną.

- Kodėl telefonų atsisakymo praktika vis dar yra išimtis valstybiniame sektoriuje?

- Šitai idėjai įgyvendinti reikia labai daug žmogiškųjų resursų. Pedagogų trūksta, jie pervargę. Suprantu, kad jie nenori prisiimti dar papildomų atsakomybių, kovoti su vaikais, kurie priešinsis tokiai tvarkai. Reikia daug budrumo, daug bendravimo su tėvais ir vaikais, kad sumanymas iš tiesų įvyktų. Techniškai viskas labai paprasta, bet tam, kad būtų rezultatas, reikia daug darbo.