1 nuotr.Seimo nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu nėra 21 mokinio klasėje. Tačiau tokią idėją „sudirbo" Seimo Teisės departamentas.
V.Targamadzės ir A.Stončaičio inicijuotose pataisose, kurias savo parašais palaiko dar keli Seimo opozicijos atstovai, primenama, jog Vyriausybės pernai gruodį priimtose taisyklėse numatyta: III gimnazijos ir IV gimnazijos klasėje didžiausias mokinių skaičius - 30, mažiausias - 21 mokinys. Išskyrus tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, ne mažiau kaip 12 mokinių gali būti gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje.
„Keliami klasių formavimo reikalavimai neatitinka realios situacijos savivaldybėse, neatitinka regioninės politikos ir gali lemti gimnazijų uždarymą, o nesant reikiamam mokinių skaičiui III klasės sraute vieneriems metams steigti kitos gimnazijos skyrių netikslinga.
Toks teisinis reguliavimas yra formalizuotas, atima iš savivaldybių ir pačių ugdymo įstaigų teisę spręsti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą individualiais atvejais bei tinkamiausiais būdais. 2022-2023 mokslo metais 84 savivaldybių gimnazijos turėjo 1 klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio, 2023-2024 m. m. 69 gimnazijos turėjo 1 klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio. Jeigu mokykla nėra uždaroma, ji lieka pagrindine mokykla, o vėliau galimai ir aštuonmete, tai esamos infrastruktūros išlaidos praktiškai nemažėja, o naujos išlaidos savivaldybėms atsiranda", - teigia parlamentarai.
Tačiau Seimo Teisės departamentas projektą sukritikavo.
„Pirma, pati nuostata yra tautologinio pobūdžio ir nelogiška, nes nustato, kad gimnazijai, jau vykdančiai akredituotą vidurinio ugdymo programą, gali būti leista vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą. Kitaip sakant, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos visais atvejais vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą ir kažkoks papildomas savivaldybės tarybos leidimas esant atitinkamoms sąlygoms nėra reikalingas", - dėsto Seimo teisininkai.
Be to, esą nei savivaldybės tarybos, nei kokio kito viešojo administravimo subjekto leidimas toliau vykdyti bendrojo ugdymo programas (kai mokykla neatitinka minėtų kriterijų) nėra būtinas ar reikalingas - savivaldybės gali jas išlaikyti. Tik bėda, kad tada iš valstybės išlaikymui lėšų negaus arba gaus gerokai mažiau.
