Mokytojų stygius: reikalavo aukštos kvalifikacijos, dabar kartelė nuleidžiama

Tokia naujovė įtvirtinta atnaujintame Pedagogų rengimo reglamente ir sudaro galimybes tapti dalyko mokytoju net ir tada, jei iki šiol įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija to neleido.

Paprastas pavyzdys: baigęs slaugos studijas žmogus nori dirbti biologijos mokytoju.

Priėmimas į pedagogikos profesines studijas vyksta tiesiogiai aukštosiose mokyklose. Stojantiesiems į šias studijas privalomas motyvacijos vertinimas, kurį organizuoja aukštosios mokyklos.

„Įstojusieji į pedagogikos profesines studijas turi galimybę kas mėnesį gauti 770 eurų siekiančią stipendiją. Tokia valstybės parama numatyta tiems, kurie sudaro sutartis su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Į šias stipendijas pretenduoti gali ir paskutinio kurso pedagogikos bakalauro bei gretutinių studijų studentai. Stipendija numatyta pasirinkusiesiems prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką", - informuoja ŠMSM.

Problema - požiūris

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius JURGELEVIČIUS  „Vakaro žinioms" teigė tokius pokyčius vertinantis kaip bandymą gelbėtis iš situacijos, nes mokytojų trūkst

„Nežinau, ar tai duos rezultatą. Jeigu nesikeis mokytojų darbo sąlygos, tai daugelis anksčiau ar vėliau išsibėgios. Kadais buvo vykdoma tokia valstybės politika, kad mokytojais turi dirbti labai aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pedagoginę kvalifikaciją. Dabar paaiškėjo, kad tai nepasiteisino. Kadangi mokytojams buvo keliami tokie kvalifikaciniai reikalavimai, jie turėjo pagrindą reikalauti didelių atlyginimų. Dabar gi kartelė žeminama, galbūt grįšime prie tų laikų, kai mokytojams nemokėjo didelių atlyginimų? Sunku pasakyti", - svarstė A.Jurgelevičius.

Atsiliepdamas apie stipendijas, kurios bus mokamos, jei studentai įsipareigos dirbti mokytojais tam tikrose savivaldybėse, pašnekovas abejojo, ar tai lemtų didesnį postūmį.

„Yra istorijų, kada žmonės, užsidegę dirbti mokytojais, po metų kitų nusivilia, perdega ir išeina iš švietimo. Tai rodo, kad dabartinei kartai netinka tos sąlygos, kurios yra šalies mokyklose. Jos tinka mūsų kartai, nes mes atėjome iš kitų laikų. Jeigu nesikeis darbo sąlygos mokyklose, nesikeis valdžios požiūris plačiąja prasme į mokytojo darbą, visos priemonės pritraukti mokytojų bus nesėkmingos arba tik iš dalies sėkmingos", - kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.

Pasak A.Jurgelevičiaus, mokytojų darbo sąlygos, palyginus su kitomis sritimis, yra labai prastos.

„Pirmiausia dėl požiūrio, žiūrėjimo iš aukšto, prie ruskių būdavo „aš viršininkas, tu kvailys". Tai kitose srityse to nėra nė kvapo, švietime - yra. Tai kone norma", - kalbėjo jis.

Ne visi nueina į mokyklas

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius ŽVIRDAUSKAS pritaria bet kokiems sprendimams, kai atlaisvinami teisiniai, juridiniai apribojimai.

„Mokytojų stygius yra milžiniškas ir jis gali augti. Džiugina tai, kad pabendravus su universiteto studentais, matyti, yra šviesių veidų ir, rodos, perspektyva laukia nebloga. Bet ar jie visi nueina į mokyklas? Gal jie įsisteigia korepetitorių firmą, gal jie nueina į privačias mokyklas, nes ten sąlygos geresnės", - kalbėjo D.Žvirdauskas.

Kodėl trūksta mokytojų, į šį klausimą atsakyti nėra paprasta, - tikino jis. Tai nėra tik atlyginimo klausimas: „Tai ir psichologinis klimatas, susiduriama su spaudimu pačiose klasėse, susiduriama su tėvų spaudimu. Galbūt kažkur kolektyvai susiskaldę, daug atsakomybių, sekinantis darbas tiek fiziškai, tiek emociškai. Vienu metu mokytojui reikia spręsti daug įvairių užduočių, mokytojas turi būti vos ne visų galų meistras."