Moterų savigynos paslaptys: kumščiai gali nesuveikti, bet yra kitų priemonių

- Prieš 6 metus Vilniuje įkūrėte Savigynos Akademiją, kuri tapo ypač populiari tarp moterų, norinčių išmokti apsiginti. Kaip nusprendėte įkurti tokią akademiją?

- Daug metų esu kovos menų instruktorius. Turėjau gyvenime įvykį, kuris paskatino mane domėtis savigyna. Prieš 15 metų Vilniuje per apiplėšimą buvau užpultas čigono, jis mane sužalojo peiliu... Šis įvykis paskatino domėtis savigynos sistemomis. Supratau, kad kovos menai bei dvikovinės sporto šakos neišsprendžia ginties gatvėje problemos. Kadangi tuo metu Lietuvoje neradau tinkamos savigynos mokyklos/klubo, nusprendžiau įkurti Savigynos Akademiją.

- Nusikaltėlius policija tada rado?

- Paskambinau iškart policijai, bet nusikaltėlių pagauti nepavyko.

- Kas ateina mokytis savigynos, kokie žmonių tikslai?

- Pirmas mano klausimas žmonėms būna apie motyvaciją, kodėl savigyna, o ne dvikovinės sporto šakos? Paprasčiausiai žmonės nori išmokti kažko praktiško, konkrečiai tinkančio jiems. Daugiausia ateina išgąsdintos moterys: prie vienos stotelėje prisikabino, kitą užpuolė stoties rajone, dar kita yra persekiojama. Visokių istorijų.

Kita grupė - nedrąsūs vaikai, kuriuos mokykloje skriaudžia. Deja, ne visada mokykla užtikrina saugumą. Šiuo metu yra ir toks paauglys, kurį mokykloje sumušė, ketinu padėti jam. Surengsime keletą nemokamų susitikimų.

Kitas momentas - neramūs laikai, nieko stabilaus, ir dėl to ateina žmonės. Jei įvedama karinė padėtis, labai atgyja plėšikavimai.

Pas mane sportiški vyrai neina, jie eina į dvikovines sporto šakas. Ateina, kaip minėjau, moterys, vyresnio amžiaus vyrai. Mes mokomės kiek kitus dalykus - žalojančius - kitaip užpuoliko nesustabdysi.

Kai ateina tėvai, sakau jiems, jei atėjote, vadinasi, patys neišsisprendžiate dalykų su mokykla. O reikėtų. Aš tėvams visada sakau, galiu vaiką išmokyti, bet - labai atsakingai pareiškiu - gindamasis jis gali nuskriaust kitą, gal net stipriai. Noriu akcentuoti, kad mes nepropaguojame smurto, agresijos, mūsų tikslas - savigyna.

Visada sakau, pirmiausia tėvai apie skriaudžiamą vaiką turi raštiškai informuoti direktorę, klasės vadovę. Už vaiką atsakinga mokymo įstaiga, ji turi užtikrinti vaiko saugumą. Kai kurios mokyklos greitai reaguoja ir sprendžia patyčių, smurto klausimą. Bet yra mokyklų, kur nedaro nieko. Tėvai turi atlikti namų darbus ir patys kreiptis, išdėstyti problemą mokyklos vadovybei, kad paskui ši nesakytų, jog nieko nežinojo apie skriaudžiamą vaiką.

- Papasakokite daugiau apie savigyną.

- Deja, gyvenime pasitaiko visko ir žmonės nori mokėti apsiginti. Savigyna susijusi su kito žmogaus žalojimu. Mes treniruojamės su suaugusiais tuos dalykus, kurie yra uždrausti sporte. Suaugęs žmogus yra sąmoningas, mes aptariame teisinius momentus, kad už savo veiksmus vis tiek reikės atsakyti, bet reikia sverti, kas svarbiau: jūsų bei artimųjų sveikata ir gyvybė ar teisiniai dalykai.

Jei nesi atletas ir jei nesi lankęs savigynos kursų, apsiginti prieš stipresnį žmogų praktiškai neįmanoma.

Visuomenės nesaugumo jausmas auga. Prieš metus leidimo ginklui kursai buvo perpildyti žmonių.

- Ko žmonės labiausiai bijo?

- Plėšimų. Žmonės bijo plėšimų esant karinei padėčiai. Ypač jei gyvenama soduose, maždaug 30 km spinduliu nuo didmiesčių. Plėšikai eina per sodybas, namus, butus.

- Kiek reikia mokytis, kad sugebėtumei apsiginti?

- Yra sakančių, kad moterys išvis nesugebėtų apsiginti. Čia yra tiesos, tačiau moters užpuolikas nebijo, nes visąlaik jaučiasi stipresnis. Fiziškai žmogaus stipresnio už užpuoliką negaliu padaryti, svarbu - psichologinis parengimas. Svarbu yra požiūris į užpuoliką. Moterys iš prigimties yra geros ir joms smurtas yra nepriimtinas. Kad išmoktumei gintis, reikia pusės metų, jei treniruojiesi po valandą per dieną. Bet žmonės tiek laiko neturi. Pas mane ateina kartą du per savaitę. Buvo pora moterų, kai, maniau, nepažadinsiu aš jų vidinio ,,tigro‘‘. Po pusės metų pavyko.

- Žmogus, rodos, jau pasirengęs, bet dėl išgąsčio gali viską pamiršti?

- Rankos drebės visada. Baimė yra normalus jausmas, ji yra reikalinga. Panika apima tik tuos, kurie išvis nieko nežino. Mes treniruotėse išbandome visus galimus atvejus, einame į liftus, laiptines. Kūnas atsimena, ką daryti, kai esi daug kartų tai daręs. Jei kažkas ir nutiktų, tikėtina, kad gynybos veiksmai išplauktų iš pasąmonės ir raumenų atminties.

Žmogaus jėgą sudaro dedamosios: fizinė jėga, techniniai dalykai, ką treneris išmoko; jei šios dvi dedamosios susijungia, jau yra stipru. Bet yra trečioji, viską nulemianti - dvasinė - dalis; jei žmogus situacijoje jaučiasi teisus, tai suteikia jėgų.

- Ar ateina pas jus asmenų, kurie savigynos nori išmokti dėl blogų ketinimų?

- Manau, kad blogiukai labiau mėgsta dvikovines sporto šakas arba treniruoklių sales, jie neina į savigynos užsiėmimus. Aš su kiekvienu žmogumi pasikalbu. Turiu pajausti jo vidų, psichologinę būseną, ar jam iš tikrųjų reikia būtent savigynos. Bet ko nepriimu, juk mokomės tokius dalykus, kaip kito traumavimą.

Pamenu, buvo atėjusi moteris, kuri buvo užpulta per pirmą pasimatymą, ją vyriškis norėjo išprievartauti, mušė, smaugė. Moteris po kursų man pasakė: „Jau dabar žinočiau, ką daryti." Žmonės nešiojasi patirtas psichologines, fizines traumas, savigynos kursai kai kam savotiška psichologinio sveikimo priemonė.

- Vyrus, moteris, moksleivius skirtingai ruošiate?

- Taip. Nereikia moteriai žaisti svetimame kieme, svetimą žaidimą. Dabar populiarus boksas, daug merginų treniruojasi, jei jos įtiki, kad su boksu nugalės vyrą, tai abejoju. Vyrų kūnas stipresnis, moteriški smūgiai kumščiu į veidą agresyvaus vyro nesustabdys. Moterų stiprios kojos ir dubuo. Moters įgimti ginklai - dantys, nagai, balsas, bendravimo lankstumas.

Moters socialinis ginklas yra stipresnis nei vyro. Galima šnekėtis su užpuoliku, šnekėti apie tai, ką jis nori girdėti, žadėti. Tai vadinu „lapiavimu". Reikia gaudyti momentą, - bėgti, trenkti ir bėgti ir pan. Moteris neturi bijoti žaloti savo užpuoliko. Jeigu užspaudė užpuolikas, bučiuoja, nereikia bijoti į jo lūpą įsisegti ir plėšti. Aišku, čia jau žiauriausios situacijos. Geriausia iki tokių nenueiti, tam reikalinga prevencija.

Todėl visada sakau, reikia stebėti aplinką. Prevencija lemia 80 proc. sėkmės. Nevaikščiokite ten, kur nesaugu, tinkamai pasirinkite draugus. Mokėkite naudotis po ranka esančiais daiktais, dujų balionėliu.

- Žmonėms atrodo, kad lengvai panaudotų dujų balionėlį.

- Vedu seminarus būsimiems Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnams, Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams, įmonėms, išdalinu visiems dujų balionėlius. Kai situacija rami, visi išsitraukia ir nupurškia, bet kai sukeliu streso situaciją, kas penktam žmogui jis iškrinta iš rankų. Ypač triukšmas veikia moteris.

- Tenka išgirsti, kad tautiečiai baiminasi vis daugiau privažiuojančių užsieniečių...

- Apie 4 metus dirbau Vilniaus g. baruose apsaugininku, savaitgaliais labai daug tų užsieniečių iš trečiųjų šalių, kurių dieną mes nematome. Mes matome tik tuos, kurie paprastai dirba taksi arba vežioja maistą. Kadais naktį, 3.30 val., po renginio einu per Kudirkos aikštę, ir stovi 7 taksi mašinos, per langus groja kažkoks arabiškas repas. Ir tie vyrai ratu sutūpę kalinių maniera suka musulmoniškus rožančius. Toks vaizdas - mes kontroliuojame Vilniaus centrą...

Kol kas negirdėjau apie užpuolimus. Girdėjau tik, kad trečiųjų šalių taksi vairuotojai kabinėjasi prie moterų.