Mūšis dėl kitų metų minimalios algos

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Šiuo metu tiek gauna 1,8 proc. dirbančiųjų ir šis procentas linkęs kasmet mažėti, o pats MMA - didėti. Šiemet nekvalifikuotas darbininkas į rankas gauna 777 Eur, o pernai tegavo 709 Eur. Tiesa, yra dirbančiųjų, kurie už minimumą dirba tik 0,5-0,8 etato, todėl ir tų 777 eurų negauna.

Kasmet baiminamasi, jog algų augimas padidins infliaciją. Lietuvos bankas (LB) nėra Trišalės tarybos narys, tačiau pateikė savo Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus paruoštą apžvalgą, kaip MMA kėlimas veikia šalies ekonomiką, infliaciją ir nedarbą. Teigiama, jog jeigu MMA kitais metais būtų 1198 Eur „ant popieriaus", tai nė kiek nepaveiktų šalies nedarbo ir infliacijos.

Žmonės uždirba daugiau

Lietuvos bankas taip pat atkreipė dėmesį, jog MMA gavėjų dalis kasmet mažėja. Pernai MMA gavo, o ir mažiau gavo, nes dirbo ne visu etatu, apie 100 tūkst. darbuotojų. Statistika rodo jog apie 13 tūkst. MMA gavėjų dirbo biudžetinėse įstaigose - valytojais, kiemsargiais, budėtojais ir pan. MMA ir tik 5 proc. daugiau nei MMA dažniausiai gauna 50-65 metų amžiaus moterys ir 40-60 m. vyrai bei darbinės kvalifikacijos dar neturintis jaunimas iki 25 metų.

Daugiau MMA gavėjų darbuojasi apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuje, o mažiausiai MMA gavėjų dirba sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityje.

Pastaruoju metu darbo užmokestis labiausiai kilo viešajame sektoriuje (12,8 proc.), o mažiausiai - privačiame sektoriuje (9 proc.)

Didžiausias iš kaimynų

MMA gavėjai vis labiau vejasi vidutiniokus. 2024 m. MMA sudarė 44,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o šiemet - 45,9 proc. Tai reiškia, jog mažiausias pajamas gaunančių dirbančiųjų atotrūkis nuo „vidutiniokų" vis mažėja.

O šiaip, anot Lietuvos banko ekspertų, Lietuvoje MMA ir VDU santykis yra artimas Europos Sąjungos visų šalių vidurkiui, kuris yra 45 proc. nuo VDU. Lenkijoje MMA siekia 49,4 proc. nuo VDU, o Estijos ir Latvijos dirbantieji gauna mažesnius minimalius atlyginimus nei Lietuvoje. Atitinkamai 40,1 proc. ir 40,9 proc. nuo VDU.

Kas jau pasiekta Trišalės tarybos derybose?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Audrius GELŽINIS patikino, kad formaliai, pagal teisės aktus Trišalės tarybos susitarimas dėl kitų metų MMA turėtų būti pasirašytas iki birželio 15-osios. Nors jeigu bus daug diskusijų, tas klausimas gali nusikelti ir iki rudens. Anot A.Gelžinio, dėl MMA numatomo dydžio - 1198 Eur prieš mokesčius - tradiciškai labiausiai priešinasi darbdaviai.

„Nors Lietuvos bankas, - sakė A.Gelžinis, - labai aiškiai suskaičiavo, kad kitais metais MMA gali būti 1198 eurai, darbdaviai kryžiumi gula, rėkia, šaukia, kad dangus griūna. Tas pats kaip visuomet. Bet Lietuvos banko ekspertai apskaičiavo kitų metų galimą MMA ne šiaip sau iš lubų. Jie analizę atliko, pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklius.

Tačiau labiausiai prieštarauja Andrius Romanovskis, vadovaujantis Lietuvos verslo konfederacijai ir Lietuvos darbdavių konfederacijai. O Investuotojų forumas irgi bandė prieštarauti, bet vėliau susilaikė.

Aišku, mes, profsąjungiečiai, pageidautume, kad MMA kitais metais būtų dar didesnė, bet kažkaip turi būti ir saikas. Negali reikalauti visiškai nerealių dalykų. Matome, kokia dabar visame pasaulyje situacija įtempta ir vos ne kiekvieną dieną keičiasi mokesčių, muitų tarifai."
2unsplash.jpg

Komentuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Gabrielė MALDUTYTĖ:

Dabar yra pasiūlyti Lietuvos banko ne vienas, bet trys MMA variantai (1078 Eur, 1138 Eur, 1198 Eur) pagal skirtingas metodikas. O mes, verslo organizacijos, paprašėme, kad galėtume atidėti šitą MMA dydžio svarstymą iki rugsėjo, nes šiuo metu ant padėklo padėti mokesčių pakeitimo projektai - GPM, PSD ir panašiai. Tai kol mes nematome viso mokesčių paketo, ko mums ateityje tikėtis, mes nelabai galime eiti į visavertiškas derybas dėl MMA.

Tas maksimalus MMA (1198 Eur) tikrai per didelis. Manome, kad jis neigiamai paveiktų žmones, nes kiltų daugelio dalykų kainos ir tai galėtų padidinti infliaciją. Matome, kad kiekvienais metais, kai didėja MMA, nuolat didėja ir prekių, paslaugų kainos. Nes keliant MMA, automatiškai kyla, tik gal ne tuo pačiu procentu, bet vis vien kyla ir kiti atlyginimai. Ir vidutiniai, ir mediana. Todėl tai liečia ne tik tuos keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurie gauna MMA.

Todėl iš pradžių norime matyti visą ekonomikos paveikslą, ko mums tikėtis iš MMA didinimo, ir tik tada derėtis dėl galutinės sumos.

Žmonės sakys, jog darbdaviai pinigų savo darbuotojams gaili? Tai netiesa. Pagal tai, kiek kiekvienais metais kyla vidutinė alga, ar mes galime pasakyti, kad darbdaviai pinigų gaili? Mes jau darbo užmokesčiui skiriame lėšų daugiau nei vidutiniškai skiria Vakarų Europos įmonės. Nes mūsų didžiausia problema - ekonomikos struktūros problema.

Daugiau gaminame mažesnės vertės produktų. O jei sukuri mažesnės vertės produktą, tai nuo jo lieka mažiau pinigų atlyginimams. Mes turime transformuoti mūsų ekonomiką į sudėtingesnių, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, kad galėtume brangiau savo prekę parduoti ir todėl mokėti didesnius atlyginimus. O jei dabar per daug kainas pakelsime, mūsų eksportuojamų prekių niekas nepirks, nes jos bus per brangios. Galėsime tiesiog negaminti ir užsidaryti. Į visą Lietuvos ekonominį paveikslą reikia žiūrėti plačiau.

Lietuvos bankas pateikė tik rekomendacijas. Jis skaičiuoja MMA pagal Trišalėje taryboje susitartą formulę, bet ta formulė buvo nustatyta prieš 7-8 metus ir neatitinka dabarties realijų - mes anksčiau labai atsilikome nuo ES pagal MMA ir VDU santykį, o dabar jau ne.