1 nuotr.Ateinančią naktį, iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko – laikrodžiai suksis viena valanda atgal.
4.00 val. nakties laikas atsisuks iki 3.00 val. Tiesa, išmanieji telefonai, laikrodžiai ir kompiuteriai dažniausiai laiką atnaujina automatiškai.
Tai reiškia, kad šviesusis paros metas sekmadienio ryte prasidės anksčiau, o vakare greičiau sutems.
Sukti laiką visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse buvo nutarta 1980 m. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis tik, ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos (EK) vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą.
2019 m. Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Bet valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Prezidentūra: ES laiko sukimo klausimo dabar nelaiko prioritetiniu
Pasak prezidento Gitano Nausėdos patarėjo komunikacijai Rido Jasiulionio, konsensusas dėl laiko sukinėjimo stabdymo ES iki šiol nėra pasiektas, o aplinkybės pasaulyje nulėmė, kad klausimas Bendrijoje yra atidėtas į šalį.
„Dėl dabartinės geopolitinės padėties šis klausimas šiuo metu nėra tarp ES prioritetinių“, – Eltai pateiktame komentare teigia Prezidentūros atstovas.
„Šis klausimas turi būti sprendžiamas visų Bendrijos šalių konsensuso principu. Šiuo metu konsensusas dėl žiemos ar vasaros laiko pasirinkimo nėra pasiektas. Nėra konsensuso ir paties laiko persukinėjimo nutraukimo klausimu“, – tikina jis.
Pernai 60 EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų pasirašė laišką, kurio adresatas – EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Laišku Komisija buvo raginama greičiau spręsti šį klausimą.
„Lietuva, girdėdama ir kitų ES šalių nuomones, neatmestų galimybės įtraukti šį klausimą į diskusijas, kai 2027 m. pirmininkaus ES Tarybai“, – reziumavo R. Jasiulionis.
