Naujoji Vyriausybė „surado“ papildomą milijardą eurų

Įtakingas socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas „Vakaro žinioms" teigė, kad buvęs jo pavaduotojas komitete (iki praėjusios savaitės dr. A.Butkevičius buvo komiteto vicepirmininkas, tačiau postą prarado, nes A.Butkevičiaus atstovaujamiems „vardanlietuvininkams" teko trauktis iš valdančiosios koalicijos), klysta.

„Socialdemokratų programoje nėra pažado pensijas didinti konkrečiais procentais, to nežadėjome ir per rinkimus. Niekur neparašyta, bus didinama 20, 30 ar 5 procentais. Tai A.Butkevičius sugalvojo. Galbūt sumaišė su prezidento pasiūlymu iš „Sodros" perviršio, kuris būna metų pabaigoje, skirti 20 proc. pensijų individualios dalies didinimui. Bet įstatymas, susijęs su prezidento siūlymu, dar nėra priimtas.

Aš siūlymą palaikau ir ne kartą tą patį esu siūlęs. Ir kai šių metų biudžetą, kurį sudarinėjo konservatoriai ir iš perviršio teskyrė 47 mln. eurų, tą patį kalbėjau. Dabar projekte numatyta iš perviršio pensijų individualiai daliai didinti skirti 90 mln. eurų. Tai sudarytų 4-5 proc. pensijų didėjimą neskaitant didėjimo dėl pensijų indeksavimo, kuris numatytas jau galiojančiame įstatyme", - „Vakaro žinioms" sakė A.Sysas.

Pasak jo, šiemet planuojamas „Sodros" biudžeto perviršis yra apie 800 mln. eurų, tačiau pats politikas mano, kad jis gali siekti ir 900 mln. eurų.

„Nuo kitų metų įsigalioja nauja tvarka. Anksčiau reikėjo 3 proc. skolos deficitą, numatytą Mastrichto kriterijuose, išlaikyti, o nuo sausio įsigalios ir kitas, jau Vyriausybės nustatytas, rodiklis - išlaidos negalės augti daugiau nei 5,2 proc.", - teigė parlamentaras.

Tačiau net Prancūzija ir kitos šalys, diktuojančios sąlygas, nesilaiko Mastrichto kriterijų. Kodėl tada jų turi laikytis mažosios valstybės?

„Matote, Prancūzija kaip nepriklausoma valstybė egzistuoja šimtmečius, o mes vos daugiau nei 30 metų. Kai gyvuosime šimtmečius, gal ir mes turėsime daugiau nei 100 proc. biudžeto deficitą, o dabar teturime apie 45 proc. Ne Prancūzija nustatinėja taisykles, tai yra ES susitarimo klausimas. Tačiau kalbėkime net ne apie susitarimą. Matote, kokia problema? Šių metų Lietuva skolos aptarnavimui išleis 800 mln. eurų. Jei nesilaikysime nustatytų taisyklių, bankai pradės skolinti dar brangiau. O skolintis reikia kad ir senų paskolų refinansavimui. Jei bankai pamato, kad mes pakliūname į situaciją, kai reikia skolintis ne tik refinansavimui, pakelia palūkanas ir bankams už skolintas lėšas mokame dar daugiau pinigų. Beje, po dvejų metų skolos aptarnavimui jau išleisime 1 mlrd. eurų. Tai - fantastiški pinigai, už kuriuos galėtume nemažai problemų išspręsti", - konstatavo A.Sysas.

Politiko teigimu, XIX Vyriausybės ir XX Vyriausybės kitų metų valstybės biudžeto projektai smarkiai skiriasi.

„Dabartinės Vyriausybės projekte pajamos numatytos didesnės beveik milijardu eurų. Iš tų pajamų mes vykdysime įsipareigojimus, duotus buvusios Vyriausybės: minimalios mėnesio algos indeksavimas, pensijų indeksavimas, įvairių išmokų indeksavimas. Taip tas papildomas milijardas ir bus išleistas. O iš kur jis atsirado? Atlyginimai augo daugiau nei numatyta, todėl į biudžetą surinkta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, pensijos augo, todėl žmonės daugiau vaikščiojo į parduotuves ir sumokėjo daugiau PVM.

Augimas yra, tačiau stengiamės išlaidas mažinti, nes šių metų biudžeto deficitas sieks 5 mlrd. eurų. Kitiems metams planuojame 4 mlrd. eurų deficitą: pajamų turėsime 19 mlrd. eurų, o išlaidas planuojame kaip ir šiemet - apie 23 mlrd. eurų. Ar kada sulauksime nedeficitinio biudžeto? Pažiūrėkite į kitas šalis. Tai yra didžiulė retenybė", - reziumavo A.Sysas.