1 nuotr.Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės pareigas laikinai einanti tarybos narė Lijana Gvaldaitė Seime pristatė tarybos metinį pranešimą.
Ji akcentavo, kad pagal jaunų gyventojų procentą visoje gyventojų struktūroje esame vieni paskutinių ES. Tačiau pranešėja bent jau „paguodė", kad pastaruoju metu jaunimo ėmė kiek daugėti.
Tik, deja, dėl emigrantų, ypač iš Ukrainos, atvykimo pas mus.
Pasak L.Gvaldaitės, jaunų asmenų (15-29 metų amžiaus) dalis Lietuvos gyventojų struktūroje tesudaro 15 proc.
„Tai iš tikrųjų yra vieni mažiausių procentų, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Tos svarbios priežastys, kaip žinome, yra migracija ir aukštas mirtingumas. Tam įtakos turėjo ir prasta sveikata, savižudybės, didelis išvengiamo mirtingumo skaičius.
Jungtinės Tautos programuoja, kad ši dalis tiek absoliučiais, tiek santykiniais skaičiais toliau mažės", - kalbėjo L.Gvaldaitė, pasak kurios, jaunimo Lietuvoje pastaruoju metu kiek padaugėjo, bet tik dėl imigracijos iš Ukrainos ir kitų šalių.
Tada ji pateikė grafiką, iliustruojantį gimstamumo rodiklius.
„Praeitais metais gimė 19 tūkst. vaikų. Tai yra žemiausias rodiklis, nuo kada yra apskritai fiksuojami gimstamumo rodikliai. Vadinasi, vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai tenka 1,18 vaiko. Aišku, tendencijos yra panašios ir kitose Europos šalyse, ir pasaulyje, bet mažai šaliai gyventi ir išlikti jie yra kur kas reikšmingesni.
Demografiniai praradimai dėl migracijos - tai dar vienas svarbus demografijos rodmuo. Tai didžioji dalis, kuri išvažiavo ir toliau išvažiuoja. Jie, be abejo, išsiveža vaikus arba jų susilaukia užsienyje. Pozityvu tai, kad penkerius metus mes turime daugiau atvykstančių, nei išvykstančių, tačiau apie 10 tūkst. kasmet vis dar išvyksta.
Kitas svarbus aspektas - tai jaunimo mirtingumas nuo išorinių veiksnių, nelaimingų atsitikimų, savižudybių. Matome gerėjančią situaciją, tačiau, kita vertus, rodikliai dar dideli ir mirčių, ypač savižudybių, dar yra daug", - kalbėjo laikinoji Nacionalinės šeimos tarybos vadovė.
