3 nuotr.Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono, Virbalio, Rolandas Pauža žmones stebina pulkais dekoratyvinių vištų, kitų paukščių. Vyras tikina, kad paukštininkystė jam širdžiai miela veikla, bet iš jos nepragyvensi. „Žmonės gyvenime visada ieško grožio. Man grožis - dekoratyviniai paukščiai", - sako ponas Rolandas.
- Laikote įvairiausių veislių gražius paukščius, kaip jais susidomėjote?
- Noriu pasakyti, kad pagrindinė mano veikla yra pieno ūkis, laikau 70 karvių. Darbas sunkus, bet šiemet už pieną geriau moka.
Paukščiai man daugiau hobis. Jais susidomėjau būdamas 15 metų, pažinojau biologijos mokslų daktarę, ji laikė dekoratyvinius paukščius, aš pas ją nueidavau tų paukščių pažiūrėti, labai patiko. Taigi ir įsigijome keletą. Laikui bėgant pats įkūriau ūkį ir dabar turiu apie 400 paukščių.
- Ir jūs tai vadinate hobiu?
- Taip (juokiasi), nes jei ne pieno ūkis, negalėčiau tų paukščių išlaikyti, neapsimoka, pašarai brangūs. Laikau vištas, balandžius, fazanus, antis. Vištas laikau dėl grožio, vienos didelės, kitos mažos, daug veislių, apie 50. Balandžių turiu nedaug. O antis bėgikes įsigijau, nes invazinius šliužus surenka. Fazanų turiu keletą rūšių, taip pat povų. Viskas dėl grožio.
Kiekviena paukščių veislė yra atskiruose voljeruose. Kad nebūtų mišrių palikuonių. Žmonės įsigyja paukščių sodyboms, perka dėl kiaušinių ir grožio. Žmonės nori pagyvinti savo kasdienybę.
Prieš 10 metų paukščiais labai domėjosi jaunimas, paskui ta banga atslūgo. Šiuo momentu paukščių įsigyti ieško vyresni žmonės. Nebeliko provincijoje to jaunimo, išvažiavo į užsienį... Jie nemato čia ateities. Aš ir pats savo vaikų neskatinau, kad liktų kaime. Mano visi vaikai Kaune, baigė aukštuosius mokslus, turi neblogus darbus.
- Vyresnės kartos išeis, kartu su ūkiais, niekas pastarųjų neperims?
- Kai mūsų nebebus, žemės bus parduotos stambiesiems ūkininkams ir Lietuvoje išliks tik patys stambiausi. Mažiukų Lietuvoje tikrai neliks. Nes tokia politika. Tokie valdžios sprendimai. Nuvažiuoju į Lenkiją, ten stiprūs pieno ūkiai, kurie turi po 15-20 karvių. O pas mus tokie ūkiai nereikalingi, jie neišsilaiko. Lenkijoje skatinami šeimos ūkiai. Mūsų valdžios sprendimai yra nesuvokiami, nežiūrima, kad išliktų provincija, kad išliktų kaimas. Ne ta linkme dirbama.
Per metus kelis kartus važiuoju į Vengriją pas paukštininkus, tai ten irgi kita politika. Ten bandoma išlaikyti mažus ūkius, kad žmonės nebūtų bedarbiai, dirbtų savo ūkiuose ir pragyventų. O pas mus su 15 karvių, žinokite, nieko nebus. Tie, kurie išnaikino pieno ūkius, jau tikrai vėl iš naujo nieko nepradės. Ir pats svarstau, ką daryti, ar tęsti, ar ne? Šįmet dar kaina pieno supirkimo kiek didesnė, tai lengviau. O buvo laikai, kai dirbau į minusą.
Įsivaizduokite, statai pieno pusantros tonos ir už litrą pieno gauni 20 centų (!), tai praktiškai niekas. Pamenu, prieš trejus metus buvo toks laikas, kai vien už elektrą reikėjo mokėti per mėnesį 3000 eurų. Sakiau, viskas, likviduojam. Ir daug kas likvidavo ūkius tuo laiku.
Prieš rinkimus gražiai kalbama, bet po jų viskas tas pats. Niekas nesikeičia. Kalbėkime atvirai, užtektų tų mokesčių, ką Lietuvos žmonės sumoka, jei būtų tvarkomasi šalyje ūkiškai.
- Ką jums pačiam reiškia ūkis?
- Čia mano gyvenimo stilius. Vieni mėgsta prabangias mašinas, o aš paukščius. Būna, žmonės klausia, kam man to reikia, kas iš to? Na taip, iš paukščių naudos nėra. Kai pasiskaičiuoji išlaidas ir naudą, tai tikrai neapsimoka. Pieno ūkis amortizuoja viską. Jei ne pieno ūkis, laikyčiau gal 30 vištų (šypsosi).
- Turite didelį ūkį, sunku rasti darbuotojų?
- Labai sunku. Ieškau melžėjos, siūlau už 20 darbo dienų 1200-1500 eurų į rankas, niekas neina. Nes žmonės gauna pašalpas ir viskas. Pusę metų aš vienas melžiu karves. O jeigu ateina padirbti kas, tai sulaukia pirmos algos ir viskas - daugiadienės dvi trys savaitės...
Nuimkite pašalpas, tada susiras tie žmonės darbą. Žmonės be darbo metų metus sėdi imdami pašalpas. Kai pasiūlai darbą, atsako „tu durnas?". Sako, argi 1200 eurų yra atlyginimas? Čia ne atlyginimas.
Pavyzdžiui, pas mane buvo vienas žmogus atėjęs dirbti, jis daug metų sėdėjo kalėjime, turi dukrą. Jis man pasakė atėjęs, kad formintis nenori, taip nedirbs. Jis pasakojo, kad susisuka, jog per mėnesį su visom pašalpom gauna daugiau nei 3000 eurų.
- Miesteliuose labai aktualios priklausomybių problemos?
- Didelės. Ypač provincijoje. Tokia praktika eina iš kartos į kartą. Pats žinau šeimų, kad tėvai tokie buvo, paskui vaikai tokie pat, anūkai - vėl tokie pat.
Bet yra darbščių žmonių. Nenorinčių prabangos, o tiesiog grožio. Kad ir koks senukas atvažiuoja paukštį įsigyti, sako, bus ką veikti, kuo grožėtis.
