Nepaisant balionų, Lietuvos oro uostai sieks išlaikyti keleivių ir aviakompanijų pasitikėjimą

Numatoma, kad atnaujintas ir išplėstas Kauno oro uostas per metus nuo šiol galės aptarnauti dvigubai daugiau – apie 2 mln. keleivių.

„Aktyviai bendraujame su aviakompanijomis ir mes, oro uostai, kartu su aviakompanijomis esame viename valtyje ir dirbame su pasekmėmis visos šitos situacijos. Manau, kad šitoje vietoje labai svarbus yra keleivių pasitikėjimas, aktyviai dirbame su tuo taip pat“, – žurnalistams naujojo terminalo atidaryme penktadienį sakė S. Bartkus.

„Jeigu keleiviai nesudvejos ir iš tiesų rinksis oro keliones kaip saugiausią būdą toliau, nėra rizikos, kad ir krypčių galėtų mažėti“, – pridūrė jis.

Prasidėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžiui, Vyriausybė dar spalio mėnesį, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, nusprendė uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija, jie atidaryti anksčiau nei planuota – vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

Sprendimą atidaryti sieną anksčiau Lietuvos Vyriausybė priėmė po to, kai sumažėjo kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautai, trikdantys šalies oro uostų darbą.

Visgi ketvirtadienio vakarą kontrabandinių balionų grėsmė vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto veiklą.

Dėl to dalis skrydžių srautų nukreipti į Kauną – anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, nors dėl to Kauno oro uostas vis dar susiduria su tam tikrais trikdžiais, situacija yra valdoma ir per paskutines savaites pagerėjo.

„Ties tuo yra dirbama. Nepamirškime, kaip pasikeitė situacija per dvi savaites, vykstant hibridinei atakai iš Baltarusijos. Kokia buvo situacija pirmomis dienomis, kiek daug iššūkių, kuriuos patyrė oro uostai ir valstybė. Per dvi savaites padaryta daug: pakeisti algoritmai, ženkliai sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas“, – žurnalistams teigė ministras.

„Koordinacija tarp skirtingų valstybės institucijų parodo, kad dabar paskutiniais atvejais, kai buvo trumpam apribota Vilniaus oro uosto veikla, Kaunas ženkliai padidino keleivių priėmimo būklę. (...) Oro uostų veiklos trikdymas, kurį daro Baltarusijos režimas, dabar Vilniaus oro uostui sukelia vis mažiau nepatogumų“, – sakė J. Taminskas.

Domisi kitos Europos šalys

S. Bartkaus teigimu, panašių situacijų, kai oro balionai trikdo eismą oro erdvėje, kitose Europos valstybėse nėra, todėl kitų šalių oro uostai domisi, kaip su šia problema tvarkosi LTOU ir kaip prie naujos realybės prisitaiko aviakompanijos.

„Pietų Korėjoje yra panašios atakos organizuojamos, (…) bet kol kas aviakompanijos adaptuoja savo operacijas ir prisitaiko“, – tikino S. Bartkus.

Jo teigimu, tvarkytis su oro balionų keliamais iššūkiais padeda tai, kad Lietuvoje yra trys oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Premjerė Inga Ruginienė taip pat teigė, kad, nepaisant dabartinių grėsmių, visų trijų oro uostų veikla ir strateginė plėtra Lietuvai yra labai reikšminga.

„Vystymosi kelias, kai sakome, kad Vilniaus oro uostas yra mūsų pagrindinis oro uostas, dabar ir Kaune gerokai padidinto apimtys, yra ir Palanga – visi oro uostai yra strategiškai labai svarbūs. Šiandien turime vieną situaciją, rytoja galime turėti kitą – turime būti pasirengę bet kokiai įvykių eigai“, – žurnalistams teigė ji.

Pasak susisiekimo ministro, oro uostų plėtra didina Lietuvos patrauklumą turistams, yra svarbi kariniam mobilumui.

„Augimas, šiuolaikiškumas, vakarietiškumas ir inovacijos yra gerai. (...) Kauno oro uostas užaugo ir jis augs toliau. Turime tiek Vilniaus, tiek Kauno modernius oro uostus. Nepamirškime ir Palangos – visa tai rodo, kad Lietuva yra pasaulio turistų, keliautojų žemėlapiuose“, – sakė J. Taminskas.

„Yra reikšmė ir kariniam mobilumui. Kiekvienas infrastruktūrinis objektas, kuris sudaro sąlygas ir kariniam mobilumui, yra pliusas. Kauno oro uosto plėtra taip pat yra nemažas pliusas“, – tikino ministras.

Primename, kad Kauno oro uoste atnaujintos atvykimo ir išvykimo erdvės, o terminalo plotas išaugo daugiau nei pusantro karto – iki 4,4 tūkst. kv. m., oro uosto infrastruktūra dabar leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.

Terminalas išplėstas į dvi kryptis – pastatant rytinę ir vakarinę dalį, išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ir apsipirkti. 

Kauno terminalo statybų darbus už 17,7 mln. eurų (su PVM) atliko bendrovė „Infes“.