Net kunigai užsikrėtę Helovynu?

Turtingiausiu kunigu tituluojamas Rimantas Gudelis pernai sulaukė kritikos, kad jo valdomame Bistrampolio dvare įrengė siaubo kambarį.

Tačiau tokias pramogas jis lankytojams siūlo ir šiemet. Ir tikina, kad iš vyskupo blogų žodžių asmeniškai nėra girdėjęs.

Kaip tik likus kelioms dienoms iki Helovyno, prasideda Bistrampolio dvare rengiamas festivalis „Bistrampolio vėlių naktys."

„Kviečiame atvykti su šeima, tai puiki proga praleisti vakarą kitaip: pasivaikščioti tarp šviesų instaliacijų, pasigrožėti rudeniškai paslaptinga aplinka ir tiesiog gerai praleisti laiką", - skelbiama renginio aprašyme. Tiesa, nurodoma, kuriomis valandomis „nebus gąsdintojų, neveiks siaubo kambarys, bet galėsite nemokamai aplankyti gyvūnų ūkį - puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško jaukesnės patirties, su mažaisiais lankytojais."

O taip pat detalizuota, kada veiks siaubo kambarys, kukurūzų labirintas, bei klajos vėlės-gąsdintojai.

Taip pat žadama, kad bus ne tik „gražu ir jauku, bet... kartais ir netikėtai šiurpoka, mat ruduo turi savo paslapčių."

Pramogos, žinoma, mokamos. Tik vaikams iki 3 metų įėjimas nemokamas, o nuo 3 metų - 12 eurų. Pernai bilieto kaina suaugusiems buvo 10 eurų, o vaikams - 7 eurai.

Kritikos dėl įrengto siaubo kambario kunigas R.Gudelis sulaukė jau pernai.

Tuomet viešai situaciją pakomentavo ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kuris išreiškė liūdesį dėl tokio dvasininko elgesio ir nurodė, kad jam tai nepriimtina nei kaip žmogui, nei kaip kunigui.

Vyskupas tikino, kad Bažnyčia Helovyno niekuomet nešventė, nes ši šventė turi ne krikščioniškas, o protestantiškas šaknis.

Tačiau tuomet vyskupas nenurodė, ar ko nors imsis dėl tokių kunigo iniciatyvų, ar bent buvo pasikvietęs pokalbiui.

- Pernai sulaukėte kritikos dėl dvare įrengto siaubo kambario, bet šiemet jis vėl veikia. Vyskupas nebarė? - „Vakaro žinios" paklausė kunigo R.Gudelio, valdančio Bistrampolio dvarą.

- Nežinau, ar vyskupas barė, bet jeigu būtų baręs, nebūčiau supratęs, už ką. Viešai sakė, kad labai susijaudino, bet manęs nebarė.

- Kaip vertinate viešą vyskupo išsakytą poziciją, kad tokiai veiklai nepritaria?

- Labai paprastai. Aš dešimt metų dirbau JAV parapijoje Čikagoje. Buvau atsakingo už lietuvių misijas klebono pavaduotoju. Buvo parapijoje ir pradinė mokykla. Ten buvo taip, kad jeigu klebonas ar jo pavaduotojas nenueitų į pradinės mokyklos Helovyno vakarėlį, visa mokyklos bendruomenė įsižeistų. Jeigu persirengusiems vaikeliams niekas neatidarytų durų ir neduotų saldainių, parapijoje nesuprastų. Netgi prisikviesdavome kažką, kas visus apylinkės vaikučius saldainiais aprūpintų. Man kardinolas liepė eiti į Helovyno karnavalą, rinkti geriausią vaikelių kaukę, būtinai dalinti Helovyno saldainius.

Esu pasimetęs. Vienas kardinolas giria, o kitas vyskupas bara... Nebelabai žinau, ką ir bedaryti.

- Lietuvoje kiekvienais metais dvasininkai pasisako, kad Helovyno šventimas nėra suderinamas su krikščioniškomis vertybėmis. Jūs su tuo nesutinkate?

- Man jau nusibodo duoti interviu. Taip, yra dvasininkų, kurie turi pradinį teologinį išsilavinimą, aš turiu Čikagos universiteto teologijos ir tarpkultūrinių santykių išsilavinimą. Kultūra veikia teologiją ir teologija veikia kultūrą. Tik pradinį išsilavinimą turintis dvasininkas gali sakyti, kad tai yra prieš Dievą ar moralę.

Tai yra pas mus iš kitur ateinantis paprotys, kuris JAV laikomas gražiu ir visų katalikų palaikomas. Kodėl ten tai neatrodo nemoralu, o čia atrodo, nesuprantu?

- Esate tituluojamas turtingiausiu kunigu Lietuvoje, organizuojate renginius, vaizduojamas kaip mėgstantis prabangą. Pernai Jūsų gimtadienį su 150 svečių dvare rodė televizija. Ar nesulaukiate kritikos, kad verslavimas nesuderinamas su kunigiškomis vertybėmis?

- Kokia prabanga aš mėgaujuosi? Ar jachtą turiu, ar ką... Kada aš buvau kokioje prabangioje kelionėje?

Aš esu tas, kuris telkia lėšas, kad mūsų paveldo objektas - Bistrampolio dvaras - klestėtų, ten atsirastų šviesų parkas, kad ten vyktų įvairūs renginiai ir aš to nevadinu kažkokiu verslavimu. Tai yra lėšų sutelkimas Lietuvos kultūrai. Lietuvoje žmonės klysta, apibūdindami mane. Tas „turtingiausias" buvo jau seniai. Dabar nuskurdau, nebepatenku į tuos dešimtukus.

- Dabar jau kitas kunigas yra turtingiausias?

- Nesakysiu, kuris, nes jis labai supyks.