Niūrios nuotaikos Palangos ligoninėje: dėl reorganizacijos dalis chirurgų jau paliko darbą

„KUL akivaizdus noras – beveik visą esamą materialinę Palangos ligoninės pastato, kurio savininkė yra Palangos savivaldybė, bazę perorientuoti tik į stacionarinės paliatyvios pagalbos bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas“, – pranešime cituojamas Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Dėl to savivaldybės atstovai kreipėsi į KUL, premjerę Ingridą Šimonytę bei atsakingus Seimo narius, prašydami atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.

„Mes prašome visų institucijų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, įsiklausyti į mūsų argumentus ir tarpininkauti užtikrinant Palangos ligoninėje chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugas ir/arba skubios pagalbos gydytojo darbą 24 val. per parą“, – teigiama Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Klaipėdos universiteto ir KUL vadovybei išsiųstame savaivaldybės rašte.

Be to, kaip nurodo Palangos savivaldybė, KUL svarsto skubios pagalbos paslaugas Palangoje teikti 12 valandų per parą, o taip pat dėliojamas naujas paslaugų teikimo modelis, kai Palangos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebebus užtikrinamos kokybiškos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugos.

„Vadinasi, vakarais ir naktimis – kurortas liktų be medikų“, – rašoma pranešime.

„Nepaisant tebevykstančių derybų dėl naujos panaudos sutarties tarp Palangos miesto savivaldybės ir KUL, chirurgai, šiuo metu dirbantys KUL Palangos poskyryje, jau gavo pranešimus apie darbo sąlygų pasikeitimus po įstaigos reorganizacijos. Šiuose pranešimuose nurodama, kad keičiasi jų darbo vieta iš Palangos į Klaipėdą, todėl dauguma chirurgų jau nuo rugsėjo 10 d., t. y. jau nuo šiandien, nesutikdami su pasiūlymu dirbti Klaipėdoje, nutraukė darbo santykius“, – rašo savivaldybės atstovai.

Savivaldybės duomenimis, Palangoje teikiamomis skubios pagalbos paslaugomis naudojasi ne tik palangiškiai, bet ir bene visus metus kurorte besilankantys poilsiautojai.

„Vasaros sezono metu kiekvieną parą Palangos priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilanko ir medicininės pagalbos ieško nuo 40 iki 60 pacientų, fiksuotas ir pikinis atvejis, kai per parą buvo priimti 75 pacientai“, – nurodoma pranešime.

„Jei Palangoje nebus užtikrintos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, kiekvienu panašiu atveju įstaiga kvies Greitosios medicinos pagalbos automobilį ir pacientas bus gabenamas į Klaipėdą, kur ligoninė ir taip turi didelius krūvius. Bus ir tokių atvejų, kai Greitosios medicinos pagalbos automobilis atgabens pacientą į Palangos ligoninę tik tam, kad čia būtų atliktas, pavyzdžiui, kraujo tyrimas ar padaryta rentgeno nuotrauka, o kitas, jau antrasis GPM automobilis, su ta nuotrauka veš ligonį į Klaipėdą. (...) Tokia situacija yra ne tik absurdiška, bet ir ekonomiškai nenaudinga“, – skelbia savivaldybė.

Kaip pirmadienį pranešė KUL, po pertvarkos sujungti ir panaikinti iki šiol vis dar atskirai veikę ligoninės filialai – Klaipėdos ligoninė, Jūrininkų ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė. Čia dirbantys medicinos profesionalai tikslingai sutelkti į 18 specializuotų klinikų ir 4 centrus. Keičiasi ligoninės valdymo struktūra – skyriuose nebelieka vedėjų. Klinikose darbą pradeda vadybininkai-administratoriai, kurie išlaisvins medikus iš administracinio darbo.

„Natūralu ir neišvengiama, kad reorganizacija lemia darbuotojų kaitą. Džiugina tai, kad ji minimali – įstaigą palieka 11,7 procentų darbuotojų. Trečdalis jų – dėl pensinio amžiaus. Išlaikome iki šiol KUL dirbusių profesionalų branduolį, komandą gausiai papildo tiek jauni, tiek patyrę ir pacientams puikiai žinomi specialistai. Per metus ligonėje pradėjo dirbti 109 gydytojai ir arti 100 slaugytojų. Per pastaruosius 12 mėnesių personalo skaičius ligoninėje sumažėjo 4 proc.“ – pranešime žiniasklaidai cituojamas KUL vadovas A. Šimaitis.

ELTA primena, kad pernai veiklą pradėjusi KUL, įkurta sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines, yra įsiskolinusi daugiau kaip 11 mln. eurų. Apie tai pranešė naujienų portalas LRT.

Visgi pirmadienį KUL apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas ir KU vadovybė taip pat pasirašė įstaigos finansinės stabilizacijos planą, pagal kurį planuojama, kad ligoninė pelningai pradės veikti jau artimiausiais mėnesiais.

Audito KUL metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo ženkliai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.

Visgi ligoninės vadovas A. Šimaitis šių metų liepą Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) nurodė, kad šiemet įstaigai trūksta maždaug 28 mln. eurų. Savo ruožtu ligoninės dalininko Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Artūras Razbadauskas suskubo pranešti, kad ligoninės nuostoliai yra kur kas mažesni, tačiau kokie tiksliai, neatskleidė, anksčiau skelbė „Vakarų ekspresas“.

Taip pat audito metu klausimų sukėlė KUL darbuotojų grupės kelionė į Graikiją gegužės 28–birželio 3 dienomis. Iš viešosios įstaigos „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ KUL tarptautinį profesinio mokymo renginį-profesinės kompetencijos tobulinimo seminarą įsigijo už 29 722 eurus.

Viešuosius pirkimus 2022 metais vertinę auditoriai taip pat nustatė neatitikimų tarp ligoninės planuotų ir realiai įvykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, tais metais buvo suplanuota įvykdyti 200 pirkimų, o įvykdyta 590 pirkimų.