Nuo didesnio komforto ir pakilusios turto vertės iki palikimo ateities kartoms: kodėl verta renovuoti kultūros paveldo daugiabutį?

Patogesnis, šiltesnis ir saugesnis būstas

Pagrindinis daugiabučio renovacijos tikslas yra suteikti gyventojams geresnes gyvenimo sąlygas. Visgi kultūros paveldo statusą turintys namai dažnai susiduria su rimtais techniniais iššūkiais - nuo byrančių balkonų ar nesandarių stogų iki pasenusių elektros instaliacijų ir apsemtų rūsių.

„Daugelis tokių pastatų turi konstrukcinių ir inžinerinių defektų, kurie kelia riziką ne tik komfortui, bet ir pačių gyventojų saugumui. Laikui bėgant šios problemos tik gilėja, todėl svarbu jas spręsti kompleksiškai, o ne laukti avarinių situacijų", - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius.

Pasak jo, renovacijos metu galima iš esmės atnaujinti visą pastato infrastruktūrą, t. y. pakeisti vamzdynus, atnaujinti šildymo sistemą, sutvarkyti stogą, pamatus, atnaujinti langus bei duris. Visa tai padeda sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti mikroklimatą ir sukurti saugesnę bei sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Svarbi architektūros ir istorijos dalis

Kultūros paveldui priklausantys daugiabučiai - svarbi miestų istorijos, architektūros bei kultūros dalis. Tačiau laiku nesiėmus veiksmų, šis paveldas gali būti prarastas, o kartu su juo ir galimybė perduoti prasmingą palikimą ateities kartoms.

„Turime nepamiršti, kad šie pastatai - ne tik konkrečių butų savininkų nuosavybė, bet ir visos visuomenės paveldas. Nuo sprendimų, kuriuos priimame šiandien, priklauso, ką paliksime po savęs: ar išsaugosime šiuos namus, suteiksime jiems naują gyvybę ir vertę, ar leisime jiems toliau nykti. Jei nesiimsime veiksmų dabar, rytoj šie daugiabučiai gali tapti nebetinkami gyventi ir prarasti savo architektūrinę reikšmę", - teigia daugiabučių namų administravimo paslaugas Ukmergėje teikiančios įmonės vadovas Raimondas Baltaduonis.

Anot Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Rasos Trapikienės, renovacijos sprendiniai turi būti parinkti taip, kad būtų užtikrintas kultūros paveldo objekto autentiškumo išsaugojimas - išlaikytos pastato vertingosios savybės, architektūrinė visuma ar istorinė išvaizda, įskaitant naudotas medžiagas ir apdailą. Sprendimai turi būti priimami įvertinus pastato techninę būklę ir šilumos nuostolių priežastis. Taip pat svarbu atsižvelgti į statybinių medžiagų savybes, šildymo būdą, patalpų erdvinius parametrus, langų ir lauko durų būklę, atliktų taikomųjų tyrimų duomenis bei išorės aplinkos sąlygas. Geriausią sprendimą padeda rasti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistai.

Dabar - palankesnės sąlygos renovacijai

Nuo šių metų gegužės 6 dienos įsigaliojo daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimo pakeitimai, kurie po kelerių metų pertraukos vėl suteikė galimybę kultūros paveldo daugiabučių gyventojams gauti valstybės paramą ir drąsiau ryžtis pokyčiams. Šis kvietimas - reikšmingas žingsnis siekiant išsaugoti istorinę architektūrą ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

V. Trakimavičius atkreipia dėmesį, kad dabar taikomos gerokai palankesnės sąlygos. Kultūros paveldo daugiabučiams pakanka sutaupyti 25 proc. šilumos energijos (reikalavimas kitiems daugiabučiams - 40 proc.), nebereikia siekti B arba A energinio naudingumo klasės. Be to, gyventojai gali pasinaudoti lengvatiniu 20 metų kreditu su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma.

Paraiškos priimamos iki 2025 m. spalio 1 d. per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užs.187