Nuo mokytojo savijautos priklausys ateitis

- Kokiomis nuotaikomis pedagogai pasitiks Mokytojų dieną?

- Nuotaikos įvairios, daugumai mokytojų jos tikrai džiaugsmingos. Mes, mokyklų bendruomenės vadovai, visada stengiamės šventes paminėti kuo iškilmingiau, rodyti kuo daugiau pagarbos. Mokytojus sveikina ir mokiniai, tėvai, administracija.

Mokytojų dieną galime kalbėti emocingai, kūrybingai, bet tiesa ir ta, kad iki spalio 5-7 dienos mokytojai gauna pirmą atlyginimą. Mums, vadovams, svarbu, kad mokytojai matytų pokytį. Jeigu mokytojai turėjo kokį lūkestį, - kad jis būtų patenkintas. Jeigu mokytojams negali pakelti algos, vis tiek turi kažką dėl jų padaryti už jų nuostabų darbą.

- Mokytojui labai svarbu būti vertinamam, gerbiamam.

- Mokytojams sakau, kad jų darbas yra pats svarbiausias. Žinoma, diskutuojame apie jaunų mokytojų pritraukimą, bet tam reikės dešimtmečio. Visas krūvis tenka dabar dirbantiems mokytojams. Ant jų pečių - Lietuvos ateitis. Todėl mokytojų emocinis saugumas yra labai svarbus.

Kiek tenka dalyvauti susitikimuose su pedagogų profesinėmis sąjungomis, ten išgirsti ir tam tikrų priekaištų vadovams, kad iš vadovų mažai dėmesio, kad yra mobingo požymių. Vienas iš būdų, kad tokių istorijų nebūtų, kalbėjimasis, kas buvo, kodėl buvo?

Tas deklaratyvus pasakymas, kad va, buvo taip ir taip, kaltas tas ir tas... Mums nereikia ieškoti kaltininko, reikia daryti taip, kad mokytojams būtų sudarytos visos sąlygos. Mokytojas turi žinoti, kad jis visada bus ginamas. Bendruomenės santykiai turi būti nuoširdūs, grįsti pasitikėjimu. Aišku, žmonės yra įvairūs, būna įvairiausių istorijų.

- Kas pakito per dešimtmetį?

- Labai pasikeitė tam tikras teisinis reglamentavimas. Atsiranda tokių atvejų, kai mokyklos, mokytojų adresu sulaukiama gana kvalifikuotų teisininkų raštų ir pretenzijų dėl mokytojo darbo. Jeigu tokį raštą duotum tiesiogiai skaityti mokytojui, jis gali ir neatlaikyti.

Kai kuriems mokytojams tai gali būti emociškai nepakeliama našta. Mes stengiamės pasakyti, taip, yra skirtingos nuomonės, bet mes esame tam, kad medijuotume ir ieškotume būdų. Įsivaizduokite, kad ir didmiesty, konfliktas tarp fizikos mokytojo ir tam tikros klasės. Mokytojas sakys, jei čia jie toliau taip, aš išeinu. Ir mokykla pusę metų ar metus neturės fizikos mokytojo... Supraskite, kokiomis sąlygomis dabar mes gyvename. Ir aš nieko neperdedu.

- Dabar svarbiausioje pozicijoje yra mokiniai, jų tėvai?

- Tikiuosi, jūs neiškraipysite mano žodžių. Teisiniai santykiai, santykiai tarp mokinio ir mokytojo arba galimybės reikšti pretenzijas mokytojo darbui per 10 metų labai pasikeitė. Tarsi suaktyvėjo ta pozicija, kad mokinys yra klientas, o mokytojas yra paslaugos teikėjas. Šiuo santykiu aš netikiu. Man jis nepatinka. Ar gali pardavėją lyginti su mokytoju? Juk mokytojams mokiniai atsiveria, jie praleidžia mokykloje daug savo gyvenimo. O kiek laiko praleidi konsultuodamasis parduotuvėje?

Kokia bus mokytojo savijauta, tokia bus ir mūsų ateitis.

Kai tenka kalbėtis su universiteto dėstytojais, sako jie, čia įdomi problema, reikia gilintis, o mokytojui nėra kada gilintis.

- Mokytojas moko, o ko išmoksta iš jaunosios kartos pats?

- Mokytojo darbas pozityvus dėl ilgų atostogų, stabilaus nuolat didėjančio atlyginimo, bet jūs dar pažiūrėkite į mokytojus, kurie išdirbo daugiau nei 10 metų mokykloje. Jie atrodo jauniau už savo bendraamžius. Vyksta energijos mainai. Mokytojas duoda mokiniams ir gauna grįžtamojo gėrio. Gal ir juokingai skamba, tuoj pereisime prie kvantinės fizikos, bet nematomi energiniai mainai mokytojus padaro jaunatviškesnius. Vaikai daug paima energijos iš mokytojo, bet daug ir atiduoda. Jeigu susiklosto nuoširdūs, geri santykiai su mokytoju, tai abipusė dovana.

- Ko palinkėsite mokytojams, mokiniams?

- Mokytojams palinkėčiau tikėti savo darbu. Nepamirškite pasirūpinti ir savimi, nes dažnai paskęstate kitų žmonių problemose. Įsiklausykite į save, galbūt kūnas siunčia signalus dėl tam tikrų ligų. Sveikatos! O jaunimui - branginkite mokytojus visomis prasmėmis!