Psichinę liga sergančią moterį nušovusį policininką išteisino - buvo spaudimas teismui?

Vėl atlydėjo būrys kolegų

Vilniaus apskrities policijos Specialios parengties skyriaus policininkas Darius Šerpytis psichikos liga sergančią moterį tarnybos metu nužudė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę būtinosios ginties ribose ir jų neviršydamas. Tokį sprendimą penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Pareigūnui byla nutraukta, jis išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Kaip ir anksčiau, D.Šerpytį į teismą atlydėjo didelis būrys policininkų su savo vadovybe. Nuosprendį dar galima skųsti.

„Vakaro žinios" rašė, kad bene kartą per dešimtmetį Lietuvoje įvykstanti tokio pobūdžio drama išsivystė užpernai gruodžio 12 d., kai Vilniaus rajono kaime 33 metų policijos pareigūnas iš tarnybinio pistoleto paleido penkis šūvius, dėl ko žuvo 51 metų moteris.

Tą dieną policininkai buvo iškviesti į įvykio vietą dėl jos keliamos grėsmės greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigados medikams. Po pietų vienas po kito atvyko du ekipažai. Gyventoja jau buvo užsidariusi savo name, šaukė, kad kvies tikrą policiją ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pareigūnai nutarė išlaužti duris - nusprendė, kad moterį reikia pristatyti į gydymo įstaigą, nes kelia pavojų aplinkiniams ir sau.

Kaltino dėl nužudymo

Kaltinamajame akte nurodoma, kad siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.

Pasak teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės, buvo įrodinėjama, kad atvykę policininkai psichikos sutrikimus turinčiai moteriai tinkamai neprisistatė, nepaaiškino atvykimo tikslo ir reikalavimo atidaryti namų duris, tokiais veiksmais sukėlė konfliktinę situaciją ir nulėmė agresyvų žuvusiosios elgesį, po ko ji peiliu puolė namo kieme buvusius pareigūnus ir medikus. Taip pat įrodinėta, kad nebuvo neišvengiamo būtinumo nedelsiant sulaikyti įtariamąją.

D.Šerpytis proceso metu tvirtino, kad gynėsi - išsitraukė ginklą, kai išvydo artėjančią paklaikusiomis akimis ir su dideliu peiliu rankoje moterį.

Vertino ligos paūmėjimą

Teisėja nurodė, kad faktinės įvykio aplinkybės yra aiškios ir išdėstė nuosprendžio motyvus. Teismas nustatė, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas. Taip nusprendžiant atsižvelgta į tai, kad atvykusiems policininkams medikai nurodė, kad moteris serga psichikos liga, dar būdama namuose mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau išbėgusi į lauką kastuvu apdaužė „greitukės" mašiną, išdaužė priekinį stiklą, vėliau kastuvu ir peiliu puolė medikus, vieną jų sužeidė.

Medikų padarytame vaizdo įraše matyti, kad iki pareigūnams pasirodant moteris namuose mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, atskirais momentais nukreipdama ir į krūtinę. Buvo nustatyta kelių nusikalstamų veikų požymiai, reali grėsmė, jog moteris gali kelti pavojų sau.

Anot J.Dabulskytės-Raizgienės, kitas reikšmingas momentas - bylos duomenys rodo, kad moters agresiją ir puolimą nulėmė ligos paūmėjimas, o ne policininkų veiksmai. Nustatyta, kad ligos paūmėjimo metu moters agresyvus elgesys prieš kitus asmenis buvo dėsningas, kartodavosi periodiškai, nepriklausomai nuo kitų žmonių elgesio.

Liko vienas prieš moterį

Teismo vertinimu, išlaužus duris nepavyko iš moters rankų atimti peilio: iš esmės neveikė elektrošokas, neturėjo jokio poveikio ašarinės dujos. Moteris nuolat judėjo, mojavo peiliu, bandydama suduoti pareigūnams. Paskui ji, laikydama peilį, nusivijo vieną policininką, vėliau pasuko į priešingą pusę, pradėjo eiti kaltinamojo link. Pastarasis jo kolegoms pasitraukus į šalis liko vienas prieš moterį.

„Nesunku suprasti, kad sulaukus pirmo smūgio galimybės gintis gali apskritai ir nebebūti. Šiuo atveju, žuvusioji buvo aiškiai įspėta, kad bus panaudotas ginklas. Tai niekaip nesustabdė jos veiksmų, nė akimirkai nesustodama toliau judėjo kaltinamojo link, rankose laikydama peilį. Pirmas šūvis į koją atliktas tik tuo metu, kai buvo likęs nedidelis atstumas, kai moteris netrukus galėjo suduoti smūgį peiliu", - aiškino teisėja.

Bylos duomenimis, po šūvio moteris ir toliau artėjo atkišusi peilį, o į 10 metų tarnybos stažą turintis policininkas visą laiką traukėsi. Po sekundės sekė antras šūvis, bet ir jis nesustabdė puolimo. Jį nutraukė tik paskesni trys šūviai, po kurių moteris sustojo ir galiausiai suklupo, nugriuvo.

Koks grėsė pavojus?

Kaip rašė „Vakaro žinios", anksčiau bylą nagrinėjant posėdyje teisėja kaltinamojo klausė, kodėl po pirmųjų grumtynių nebuvo iškviestas pastiprinimas. D.Šerpytis sakė, kad tuomet pareigūnams grėsė pavojus.

„Koks grėsė pavojus, jei moteris buvo atsitraukusi į namą?", - teiravosi teisėja.

D.Šerpytis sakė iš patirties žinantis, kad pastiprinimas greitai nebūtų atvykęs. Teisėja stebėjosi:

„Bet moteris buvo namo viduje, o jūs - lauke keturiese? Kodėl laiko nebuvo?"

„Moteris bet kada galėjo išeiti į lauką, mums grėsė pavojus", - „Elta" citavo kaltinamojo atsakymą.

Teisėja nurodė, kad pagal pareigūnų ant kūno nešiojamų kamerų įrašą policininkai neprisistatė moteriai, iš karto nuskambėjo: „Daryk duris."

Toliau dirbs policijoje

Po nuosprendžio paskelbimo D.Šerpytis žurnalistams sakė, kad tikėjosi tokio sprendimo: „Jaučiu, kad teisingumas yra. Kitaip ir negalėjo būti."

Jis tvirtino, kad tą tragišką dieną atsimena, bet stengiasi pamiršti, teismo procesas išvargino. D.Šerpytis ir toliau ketina dirbti policijoje: „Todėl, kad aš pasirinkau šią tarnybą, man patinka, patinka gelbėti, padėti žmonėms."

Teisiamojo advokatas Romualdas Drakšas anksčiau yra pastebėjęs, kad jei kaltinamąjį nuteistų, policijai būtų smūgis. Pasak jo, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis - policininkas į pilvą pataikė netyčia, nes paslydo.

Pripažino taktines klaidas

Kaltinamojo į teismą atvykęs palaikyti policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas aiškino, kad tai yra be galo svarbus sprendimas visai policijai: „Tikrai manau, kad šiuo teismo procesu buvo teisiamas ne D.Šerpytis, o visa Lietuvos policijos bendruomenė. Tikrai buvome tikri, kad Darius pasielgė taip, kaip buvo mokytas, kaip buvo įteisinta įstatymuose."

Policijos vadovas sutiko, kad tragiško įvykio metu buvo taktinių klaidų, nes pareigūnai yra tik žmonės, nėra robotai: „Veikdami aukšto streso situacijoje klaidas gali padaryti bet kas. Taip, tam tikras klaidas matėme, bet tos klaidos nenulėmė nei žmogaus žūties, nei sulaikymo operacijos."

Pasak jo, pastebima bloga tendencija, kad agresija prieš policiją nuolat didėja, o šis teismo nuosprendis parodo, kad policininkas gali drąsiai ginti save, šalia esančius žmones, panaudodamas šaunamąjį ginklą.

Kalbėjo apie krizę

Kai byla pasiekė teismą, už kaltinamąjį stojo mūru ir tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, pareigūnų profsąjungos, Lietuvos policijos veteranų asociacija.

„Vakaro žinios" rašė, kad būta ir kitokių nuomonių. Specialistai stebėjosi, kad penki šūviai - neadekvatu, jog psichiatrai be ginklų susitvarko su savo pacientais, priminta, kad policininkai nėra profesionalai įvertinti tokias psichines būsenas.

Prabilta, kad byla gali puikiai iliustruoti ne tik policijos sistemos krizę, kurios pasekmes tenka srėbti pareigūnui. Buvęs Vidaus reikalų ministras ir policijos vadovas Saulius Skvernelis „Vakaro žinioms" svarstė, ar ši tragedija nėra pasekmė to, kas dabar vyksta policijoje - pareigūnai pervargę, krūviai milžiniški, pajėgų trūksta.

Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius anksčiau pastebėjo, kad iš dalies ir dėl nepakankamo pareigūnų profesinio rengimo neretai peržengiamos būtinosios ginties būtinojo reikalingumo ribos, spec. priemonės, šaunamasis ginklas naudojamas stabdant, vaikantis keliais ir keliukais automobilius, motociklus: „Rezultatas - žūsta, sužalojami žmonės, teisiami pareigūnai."

Komentuoja advokatas, buvęs Seimo narys Rimas Andrikis:

Perskaičius viešai skelbiamą informaciją apie šį tragišką įvykį kaltinamojo išteisinimu man nedvelkė, nes nekompetencija ir lieka nekompetencija, manau, kad jos policijos darbe dėl žmonių tramdymo yra pernelyg daug.

Vis tik po nuosprendžio paskelbimo nenustebau. Kai visa policija kartu su generaliniu komisaru sukyla už instituciją, manau, tokio spaudimo mūsų teismų sistema nepajėgi atremti. Aišku, dar yra aukštesnės instancijos teismai, bet įsivaizduoju, kad vardan pilietinės ar institucinės ramybės, kaip Lietuvoje rodo praktika, galima paaukoti ir teisę.

Mano nuomone, tai buvo ir yra reto spaudimo teismams byla. Gaila tokių nepagrįstai išaukštintų pretenzijų vienos ar kitos institucijos, gaila, kad tokie vieši demaršai su aukščiausio lygio pareigūnais net teismo salėje vainikavosi sėkme. Bandykime prisiminti, kiek tų aukščiausio rango pareigūnų dalyvavo teisme, kai buvo nagrinėjamos labai žymios baudžiamosios bylos.

Žmonės, žuvusiosios artimieji, matyt, praris tą karčią piliulę „vardan to, kad Lietuvoje bus ramiau". Daugumai nuo to neskanu, bet ką dabar padarysi.