1 nuotr.Šiais metais Lietuvoje išaugo erkiniu encefalitu sergančių asmenų skaičius. Vien birželį fiksuoti 125 ligos atvejai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Milda Žygutienė.
„Jeigu žiūrėtume visų metų dinamiką, didžiausias sergamumas visada yra registruojamas nuo birželio iki spalio mėnesio – beveik 80 proc. visų atvejų. Šių metų birželį susirgusiųjų buvo 125“, – Eltai teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak jos, nuo šios ligos birželį jau mirė du žmonės, o iš viso nuo metų pradžios fiksuotos penkios mirtys.
„Mirčių šiais metais taip pat turime daugiau. Pernai jų buvo vos dvi, o per šešis šių metų mėnesius jos fiksuotos penkios. Natūralu, kai daugiau susirgimų, tai daugiau ir mirčių. Paprastai tai neskiepyti, vyresnio amžiaus asmenys, turintys daug gretutinių ligų“, – nurodė M. Žygutienė.
Anot jos, pernai metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo registruoti 99 erkinio encefalito atvejai, per tų metų birželį – 59. Kaip pažymėjo medicinos entomologė, išaugusį susirgimų skaičių lemia klimato kaita.
„Akivaizdu, kad tai yra klimato kaitos įtaka – erkių aktyvumo periodas yra ilgesnis, o kuo jis ilgesnis, tuo yra ir didesnis sergamumo išsidėstymas visų metų eigoje“, – aiškino specialistė.
„Nėra priežasčių, kodėl erkių platinamos ligos turėtų mažėti. Kaip žinia, žalumos Lietuvoje nemažėja, taip pat žvėrių, paukščių, smulkiųjų graužikų, kurie jas primaitinta, yra pakankamai daug“, – vardijo ji.
M. Žygutienės teigimu, nuo erkinio encefalito vis dar nesiskiepija didelė dalis Lietuvos žmonių.
„Turime didžiausią sergamumą Europoje. Visi turėtume būti pasiskiepiję. Nors besiskiepijančių asmenų skaičius didėja, tačiau ne tiek, kiek mes norėtume“, – pabrėžė NVSC specialistė.
Paklausta, kokios priežastys lemia vangų piliečių skiepijimąsi, M. Žygutienė pažymi, kad tam įtaką gali daryti finansinė situacija.
„Yra įvairių priežasčių, bet, pavyzdžiui, visiems didelės šeimos nariams pasiskiepyti vienu metu yra labai sudėtinga. Visgi, iš kitos pusės, ta suma – maždaug 100 eurų per metus už tris pirmuosius skiepus – nėra tokia beprotiška, kad galėtume rizikuoti savo sveikata“, – akcentavo entomologė.
„Nuo rugsėjo 50–55 metų amžiaus grupei priklausantys asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Labai tikiuosi, kad žmonės pasinaudos šia galimybe“, – vylėsi ji.
NVSC primena, kad kol kas skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito. Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.
