Palangos meras: Šventoji keisis neatpažįstamai, užbaigus 70 mln. eurų vertės uostą

„Mes pastaraisiais metais investuojame didžiulę dalį lėšų, atimdami jas iš Palangos, į Šventąją. Kalbame apie infrastruktūrą: keliai, privažiavimai, centrinės miesto aikštės, alėjos ir t.t. Tiesa, vienas iš pagrindinių dalykų, kuris yra labai svarbus visai Lietuvai – istorinės Šventosios uosto statybos“, – laidoje „ELTA kraštas“ kalbėjo Š. Vaitkus.

„Šventoji neatpažįstamai pasikeis nuo tada, kai turėsime uostą, o jį ketiname užbaigti iki 2027 m. (…) Uosto projektas yra vertas 70 mln. eurų. Tai nėra vien tik savivaldybės lėšos, nes mes investuoti tiek negalėtume – mūsų metinis biudžetas yra 62 mln. eurų. Tiesa, mes dalyvaujame Europos Sąjungos (ES) regioninėje programoje dėl lėšų molams statyti, gauname valstybės paramą ir, aišku, naudojame biudžeto pinigus“, – teigė Palangos meras.

Bus statomi molai, vienas iš jų – ilgesnis už Palangos tiltą

Pasak jo, Šventosios uosto teritorija per pastaruosius du metus jau dabar reikšmingai pasikeitusi, o šiuo metu yra baigiamas jūros molų techninis projektas – kitąmet taip pat prasidės jų statybos.

Pietinis molas, kaip teigia meras, bus 660 m ilgio ir skirtas pasivaikščiojimams.

„Palyginus, Palangos tilto ilgis yra 460 m, tad Šventoji turės 200 m ilgesnį pasivaikščiojimo jūra objektą. Šiaurinis molas, kuris bus kaip infrastruktūros reginys – jo ilgis bus apie 400 m”, – aiškino Š. Vaitkus.

Anot mero, naujame uoste taip pat tilps apie 400 jachtų, bus paruošta infrastruktūra buriavimui atviroje jūroje, įkurta speciali mokykla.

„Tai yra didžiulis potencialas – mes save vadiname jūrine valstybe, bet tokios infrastruktūros neturime. Mūsų vaikai neturi galimybės buriuoti atviroje jūroje ir turi važiuoti į Latviją, Lenkiją. Tiesa, Šventoji tas galimybes suteiks – šiuo metu rengiame techninį projektą būriavimo mokyklos statyboms Šventosios uosto teritorijoje. Kitąmet pradėsime statyti ir manau, kad maždaug po metų užbaigsime“, – dėstė savivaldybės vadovas.

Jis priduria, jog Šventosios plėtra ir ateities galimybes jau atkreipia verslo dėmesį – išduodami statybų leidimai, laukiama investicijų.

„Jau dabar pastebime, kad pradėję tvarkyti uostą, esame išdavę jau 4 statybos leidimus viešbučių ir spa centrų statyboms, ko Šventojoje turbūt nėra buvę. Visų kitų dalykų, be abejo, per vieną dieną nesutvarkysime, tačiau investuosime dideles lėšas būtent į Šventąją“, – tikino Š. Vaitkus.

Palangos verslininkai tikisi daugiau iš vietinio oro uosto

Verslininkai savo ruožtu sutinka, kad Šventoji turi potencialo, tačiau teigia labiau besitikintys naujovių Palangos oro uoste. Anot jų, tarptautinio susisiekimo plėtra ir naujos kryptys būtų itin pozityvus impulsas sėkmei.

„Mes turime oro uostą ir manau, kad norėtųsi daugiau tiesioginių skrydžių krypčių, kad būtų daugiau galimybių prisivilioti ir atsivežti klientą. Tai vienintelis toks dalykas, kuris mums ir visiems (verslams – ELTA) Palangoje padėtų“, – argumentavo sanatorijos „Gradiali“ pardavimų vadovas Irmantas Karpis.

Su juo sutiko ir Palangos viešbučių bei restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Laura Taučiūtė.

„Tikrai dirbame kartu ir su meru diskutuojame, kaip verslas šioje vietoje gali padėti savivaldai. Kalbame su turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir asociacijomis. Turime unikalų objektą – šalia esantį oro uostą ir tai yra fantastiška, jį reikia kelti ir kelti. Manau, kad su metais taip ir bus“, – tikino vietinio verslo atstovė.

Palangos meras savo ruožtu pabrėžia, jog plėtra vyksta, o už šalies oro susisiekimo infrastruktūrą atsakingi Lietuvos oro uostai (LTOU) stengiasi gerinti orlaivių susisiekimą su Palanga. Tiesa, kaip teigia jis, itin apmaudu yra tai, jog Lietuva neturi nuosavos oro linijų bendrovės.

„Oro uostą mes iš tikrųjų turime puikų – jis 2021 metais rekonstruotas nuo pagrindų, valstybė investavo apie 14 mln. eurų ir uostas tikrai galėtų dirbti daugiau. Tiesa, tai nėra savivaldybės objektas, o dalis LTOU tinklo“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

„Tiesa, negalėčiau pasakyti, kad LTOU nesistengia. Gaila, kad Lietuva neturi savo aviakompanijos arba neturime bendros kompanijos su Latvijos „airBaltic“. Dabar mes esame priklausomi nuo kitų oro vežėjų, kaip „WizzAir“, „RyanAir“ ir panašiai, o pasaulis yra platus ir tos įmonės turi galimybę rinktis kitas vietas, kaip Ispanija, pavyzdžiui“, – teigė savivaldybės vadovas.

Nepaisant to, Palangos savivalda siekia, jog Palangos oro uosto veikla plėstųsi ir dėl to net bendradarbiauja su aplinkinėmis savivaldybėmis.

„Mes dirbame ta kryptimi. Dirba ne viena Palanga, bet ir visas Klaipėdos regionas. Vienas projektas, prie kurio finansavimo pavyko prisidėti sudedant jėgas 7 savivaldybėms – tiesioginis skrydis tarp Palangos ir Amsterdamo. Esame pasirašę susitarimą su LTOU ir tų krypčių Palangoje turėtų laikui bėgant atsirasti daugiau“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jis aiškina, jog Palangai itin aktualūs skrydžiai į ir iš Vokietijos, nes pastebima, kad vokiečiai vis dažniau susidomi Lietuva ir būtent Palanga. Tiesa, perspektyvų meras įžvelgia ir kitur.

„Dar turime didžiulio potencialą su visa Skandinavija, nes mes turime tikrai patogius ir greitus skrydžius – jungtis su Kopenhaga, Oslu ir netrukus atsiras Bergenas – taip pat Norvegija. Tos kryptis yra pastovios ir potencialo čia daug. Šiais laikais žmonėms svarbiausia, kad skrydžiai būtų patogūs ir greiti, tad mūsų tikslas – kad būtų kuo daugiau tokių krypčių“, – tikino Palangos vadovas.

Šalia oro uosto planuojama erdvė technologiniams parkams

Š. Vaitkus taip pat neatmeta, kad Palanga galėtų būti vieta ne tik turizmo, apgyvendinimo bei kitų paslaugų verslui, bet ir technologijų bendrovėms. Anot jo, savivaldybė ruošia planą įveiklinti teritoriją, esančią šalia oro uosto ir siūlyti ten keltis įvairaus kirpimo investuotojams.

„Palangos miesto savivaldybė turi planą didelei teritorijai, kuri yra netoli oro uosto. Šiuo metu yra daromas detalusis planas tos visos teritorijos, kur norime matyti daug dalykų – nuo pramogų iki technologinių parkų, kur žmonės turėtų galimybę darbuotis“, – tikino meras.

„Galbūt kviesime investuotojus, kad jie pamatytų Palangą. Tai nebūtų kažkokia pramoninė gamyba, nes pas mus pramonės negali būti. Tiesa, technologiniai dalykai, kurie neturi taršos, kaip informacinės technologijos (yra laukiami – ELTA). Tikrai siūlysime bendrovėms investuoti į tokias erdves, kai patvirtinsime detalųjį planą“, – pabrėžė jis.

Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/9SjJbrnQ298