Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad tuometinių mero Ryčio Mykolo Račkausko ir jo patarėjos Gintarės Maskoliūnienės veiksmai neatitiko viešųjų pirkimų skaidrumo principo, bet nusikaltimo nėra. Ši byla vyrui kainavo miesto vadovo pareigas.
Teismuose - šešerius metus
LAT antradienį panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius 66 metų R.M.Račkauskui ir 41 metų G.Maskoliūnienei. Konstatuota, kad jų veiksmai neturi būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio - didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Kaip rašė „Vakaro žinios", buvę Panevėžio meras ir jo patarėja anksčiau buvo nuteisti už piktnaudžiavimą organizuojant viešuosius pirkimus. Tuomet nustatyta, kad siekiant asmeninės naudos R.M.Račkauskui buvo sudarytos sąlygos su vienu vilniečiu siejamai reklamos agentūrai laimėti du Panevėžio savivaldybės 2017-2018 m. įvykdytus mažos vertės viešuosius pirkimus vykdant viešinimo projektą „Panevėžys atsinaujina", o taip pat neteisėtai susitarta su minėtos agentūros konsultantu dėl panevėžiečių nuomonės tyrimo ir jis gautas. Be to, gauta į tuometinio mero politinę karjerą orientuota veiklos programa, siejama su 2019 m. rinkimais.
Buvo tvirtinta, kad už šias paslaugas sumokėjus savivaldybės lėšomis padaryta 4672 eurų žala. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad dėl tokių mero ir jo patarėjos neteisėtų veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Panevėžio savivaldybė.
Minėtas 56 metų vilnietis mirė nesulaukęs teismo pabaigos, jam byla nutraukta
Abiejų nuteistųjų advokatai kasaciniais skundais paprašė nutraukti bylą, kuri pradėta nagrinėti dar 2019 m. vasarą. Šią bylą, kainavusią vyrui mero postą, LAT nagrinėjo jau antrą kartą.
Verdiktą ketinta paskelbti birželį, tačiau tuomet tik nutarta, kad sprendimą turės priimti išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes tinkamas Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl piktnaudžiavimo 2 dalies taikymas šioje baudžiamojoje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje.
Pažeidė tik techninius reikalavimus
Kaip informavo LAT, sutikta su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad R.M.Račkausko ir G.Maskoliūnienės veiksmai neatitiko viešųjų pirkimų skaidrumo principo ir pažeidė techninio procedūrinio pobūdžio reikalavimus. Vis dėlto konstatuota, kad nebuvo tinkamai įvertinti bylos duomenys, paneigiantys esminę kaltinimo dalį dėl turtinės žalos padarymo savivaldybei.
Kasacinis teismas įvertino tai, kad Panevėžio gyventojų nuomonės tyrimas buvo atlikti savivaldybės ir agentūros sutarties pagrindu, paslaugos vertė nebuvo dirbtinai padidinta, o tyrimo rezultatai pristatyti merui, jo patarėjai, kitiems darbuotojams ir vėliau panaudoti viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina" galutiniame tekste.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog nuomonės tyrimas nebuvo nurodytas sutartyje ir paslaugų teikėjai suformuluotoje techninėje užduotyje, nereiškia, kad paslaugos apmokėjimas savivaldybei padarė turtinės žalos.
Neįžvelgė išimtinės konsultacijos
LAT paneigė ir kaltinimo dalį, kad gyventojų nuomonės tyrimas buvo naudingas išskirtinai merui ir kad tyrimo rezultatus buvo bandoma nuslėpti. Paneigta ir aplinkybė, kad iš reklamos agentūros konsultanto gautas raštas su į mero politinę karjerą orientuotomis nuostatomis buvo apmokėtas savivaldybės lėšomis, nes iš bylos duomenų matyti, kad raštas buvo atsiųstas ne kaip išimtinė nevieša konsultacija merui, o kaip derinti pateikto viešinimo projekto gairės.
Derinant viešinimo projekto tekstą ir atsižvelgus į pateiktas pastabas, teksto dalis, susijusi su 2019 m. rinkimais, iš projekto pašalinta ir galutiniame projekto „Panevėžys atsinaujina" variante nuostatų, siejamų su mero rinkiminiais tikslais, nebeliko.
Taigi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reklamos agentūrai buvo sumokėta būtent už galutinio viešinimo projekto, o ne už tarpinio teksto parengimą.
Pirkimas - mažos vertės
LAT kartu nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti ir didelės neturtinės žalos padarymo fakto, nes savivaldybei buvo poreikis įsigyti strateginės komunikacijos paslaugų ir tam oficialiai buvo skirtos lėšos. Taip pat padaryta išvada, kad viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo padaryti vykdant mažos vertės pirkimus, kai perkančioji organizacija gali apklausti ir vieną paslaugų teikėją, o pats viešinimo projektas nebuvo fiktyvus, naudingumas savivaldybei nepaneigtas.
Be to, nenustatyta, kad meras ir jo patarėja veikė asmeninio praturtėjimo tikslais. Byloje taip pat nėra ir duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad įmonės įtraukimas į projektą ir bendradarbiavimas su reklamos agentūros konsultantu suteikė merui realų pranašumą rinkimuose ar kokios nors kitos reikšmingos politinės naudos.
Teismų sūpynėse
Kaip rašė „Vakaro žinios", 2022 m. sausį Šiaulių apygardos teismas R.M.Račkauskui buvo skyręs 30 tūkst., o G.Maskoliūnienei - 25 tūkst. eurų baudas, abiem 5 metus atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje. Be to, nuspręsta konfiskuoti mero turto už 5472 eurus.
Tačiau po metų Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) juos išteisino. Pritarta, kad meras ir jo patarėja padarė tam tikrų teisės aktų pažeidimų ir siekė asmeninės naudos, tačiau nesutikta, kad padarė didelę žalą valstybei ir savivaldybei. Teismas nerado įrodymų, kad dėl jų veiksmų būtų sumažėjęs ir mero autoritetas. Šį nuosprendį apskundė Generalinė prokuratūra.
Užpernai LAT grąžino bylą svarstyti iš naujo apeliacine tvarka.
Pernai spalį LApT R.M.Račkauskui ir jo buvusiai patarėjai atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Vyrui skirta 15 tūkst. eurų, o moteriai - 12,5 eurų baudos.
R.M.Račkauskas neteko mero pareigų, kurias ėjo nuo 2015 m. Jis atlygino savivaldybei padarytą 4672 eurų žalą. G.Maskoliūnienė aštuonerius metus dirbo jo patarėja, vėliau tapo vicemere, o pernai paliko šias pareigas.