Parašai surinkti, bet kova tik prasideda

Jos pradžioje buvo akcentuota, kad beveik 32 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašė už reikalavimą mažinti išpūstą biurokratinį aparatą, o ne didinti mokesčius ar įvedinėti naujus.

Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Ignas Vėgėlė, parašų rinkimo iniciatoriai Dobilas Sinkevičius ir Artūras Orlauskas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

R.J.Jankūnas priminė, kad valstybė nesimoko iš klaidų, o „finansų jovalą" teikia diletantas, teisės ir chemijos išsilavinimą turintis ministras Rimantas Šadžius, du kartus įrodęs Lietuvos ekonomikai brangiai kainavusią savo nekompetenciją. 2008 m. jis teigė, kad jokia krizė Lietuvai negresia, o kitąmet šalies ekonomika krito 15 proc. 2014 m. jis tikino, kad įvedus eurą kainos nedidės, bet visi žino, kas buvo toliau. Beje, 1983 m. baigęs mokslus Maskvoje, R.Šadžius neaišku ką šešis metus veikė Rusijoje, o 1989 m. įstojo į SSRS komunistų partiją.

D.Čibirienė pristatė 2025 m. Valstybės kontrolės išvadą apie 2024 m. Lietuvos finansines ataskaitas ir atkreipė dėmesį į du momentus. Pirma - dėl 0,7 mlrd. eurų išlaidų paskirties, kurių tikslingumo Valstybės kontrolė negalėjo patvirtinti. Jeigu lėšos būtų tinkamai skaičiuojamos, būtų galima nustatyti ar jos tikslingai išleistos, kaip sumažinti einamąsias išlaidas ir minėtą sumą perkelti gynybai.

D.Čibirienė pabrėžė, kad galima didinti mokesčių surinkimą ir skurdinti gyventojus, bet tikslai nebus pasiekti jeigu lėšos ir toliau bus švaistomos. Pirmoji šalies užduotis - susiskaičiuoti pinigus, nes dabar niekas nežino, kiek Lietuva jų turi.

Antrus metus rengiama Valstybės pažangos ataskaita skirta: stebėti pažangą, analizuoti kaip vystosi įvairios sritys; įvertinti ar valstybės politika ir priemonės duoda rezultatą, ar teisės aktai ir pakeitimai atliepia galutiniams tikslams; pateikti duomenis sprendimų priėmėjams apie reformų poveikį. Ji nėra audituota, todėl neaišku, kur Lietuva žygiuoja.

Taip pat ji teigė, kad Finansų ir biudžeto komiteto planuojamas verslo liudijimų apmokestinimo tvarkos pakeitimas, pažeidžiant įstatymus, nebuvo derintas su visuomene, todėl ir dėl šios priežasties toks projektas turi būti stabdomas.

D.Sinkevičius patikslino, kad parašų rinkimo iniciatyva prasidėjo nuo Nekilnojamojo turto mokesčio planų, tačiau ji apima visą brukamą mokesčių reformą. Jis pasidžiaugė, kad pristačius iniciatyvą Vyriausybė atsitraukė nuo pradinės idėjos, nes kitaip ketvirtadienį būtų balsuojama dėl žiauriausios mokestinės reformos per visą Lietuvos istoriją, bet kova dar nebaigta.

2024 m. iš nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims valdžia surinko 14 mln. eurų, kai Energetikos ministerijos, kuri jau turėjo būti uždaryti, biudžetas siekia 300 mln. eurų ir dar norima kurti vieną ministeriją. Tai rodo, kad valstybė pinigų turi, o planuojamas būstų apmokestinimas yra ideologinis, komunistų partijos manifeste XIX a. aprašytas, mokestis, kurį teikia buvęs komjaunuolis.

Kalbėdamas apie kitus planus, jis nurodė, kad Norvegijoje piliečiams valdžia pateikia ataskaitą už kiekvieną surinktą centą, o kam reikia papildomų pinigų Lietuvoje taip ir lieka neaišku. Už šaligatvius, už ministrų algas, už jų kabinetus žmonės jau susimokėjo, todėl, jeigu R.Šadžius nori daugiau pinigų, turėtų pasistengti ištraukti juos iš šešėlio, susimąstyti apie viešųjų išlaidų mažinimą, užtikrinti, kad „Ignitis" gaunami pelnai liktų Lietuvoje, o ne dividendų pavidalu iškeliautų į užsienį ir t.t. Buvo prisimintas ir Rusijai „padovanotas" baltarusiškų kalio trąšų tranzitas.

Patikslinęs, kad parašų rinkimo akcija buvo tik vienas iš etapų, jis pabrėžė, jog ir toliau bus dirbama šia linkme, o svetainėje „Ntmokesciams-ne.lt" skelbiami „tautos didvyriai", balsavę už nekilnojamo turto ir kitus mokestinius pakeitimus.

A.Orlauskas užsiminė, kad laikas kelti finansų ministro atstatydinimo klausimą, nes net jo bendrapartiečiai nežino apie tai, kad neaišku kur dingo 0,7 mlrd. eurų, padidinus dyzelino akcizą valstybė neteks mažiausiai 100 mln. eurų, 15 mln. eurų „pradingo" Kultūros ministerijoje, dėl perteklinio vakcinų pirkimo 50 mln. eurų „išpilta į griovį", o dėl netinkamai panaudotų 256 eurų pradėtas tyrimas. Ministras dangsto kenksmingą buvusio valdžios veiklą ir ją tęsia, kartodamas komunistų partijos manifeste surašytus teiginius.

I.Vėgėlė pabrėžė, kad verslas ne kartą teigė, jog surenkamų pinigų gynybai tikrai užtenka. Jis priminė, kad suomiai mažina mokesčius verslui ir ekonomika gerėja, o estai mokesčius pakėlė ir ekonomika smuko. ES ekonomika stagnuoja, o JAV planuoja mažinti mokesčius ir taip skatinti verslą. Geopolitinė situacija išlieka neaišku, tačiau Lietuvos valdžia vis tiek planuoja naujus mokesčius, nors jau dyzelinio akcizo didinimas aiškiai signalizuoja, kad einama klaidinga kryptimi. Jeigu tampa aišku, kad daromos reformos gali pakenkti, būtina sustoti ir viską kruopščiai išanalizuoti, nes sprendimai turės įtakos Lietuvos ir jos žmonių gyvenimui artimiausiems 5 metams.

Baigdamas konferenciją R.J.Jankūnas patikino, kad bus kreiptasi į Vyriausybę ir renkami parašai, kad mokesčių planai būtų stabdomi. Visgi jis neabejojo, kad valdantieji planuojamus pakeitimus prastums buldozeriu, todėl neslėpė, kad pokyčiams būtinos ir pilietinės iniciatyvos - laiškai savo Seimo nariams arba taikūs mitingai, tarkim tokie, koks prie Seimo buvo surengtas antradienį.

Jo organizatorius, asociacijos „Atoveiksmis" vadovas Raimondas Šimaitis, išvakarėse nurodė, kad tai bus labiau simbolinė akcija, tačiau antradienį susirinkusieji negailėjo kritikos valdžiai, teigė nesutinkantys su būsto apmokestinimu ir ragino politikus galvoti apie Lietuvos žmonių padėtį.